Kas yra susirinkimų ir asociacijų laisvė?

Susirinkimų ir asociacijų laisvė suteikia kiekvienam žmogui teisę į taikius susirinkimus ir asociacijas su kitais, ypač mitingų, demonstracijų ir protestų kontekstuose, kurie yra susiję su politiniais, pilietiniais, ir profesiniais klausimais. Ši teisė yra pagrindinis instrumentas į  kolektyvinius veiksmus demokratinėje visuomenėje, todėl ji ypač svarbi politinėms partijomis, profesinėms sąjungoms, ir žmogaus teisių aktyvistams ir organizacijoms.

Nors ši teisė suteikia žmonėms susirinkimų ir asociacijų laisvę, ji tuo pačiu užtikrina, kad niekas negali būti verčiamas būti asociacijos ar susirinkimų dalimi.

Kokie yra susirinkimų ir asociacijų laisvės apribojimai?

Kaip ir su kitomis teisėmis, ši laisvė turi apribojimų, kuriuos valstybė bei jos institucijos (pvz. policija arba kariuomenė) gali naudoti atitinkamoje situacijoje pagal įstatymus ir atsižvelgdami į ribojimų būtinumą demokratinėje visuomenėje.

Susirinkimų ir asociacijų laisvės apribojimai gali būti taikomi siekiant:

  • Apsaugoti visuomenės saugumą, ir (arba) nacionalinį saugumą
  • Išvengti nusikaltimų
  • Saugoti visuomenės sveikatą ar moralę
  • Apsaugoti kitų žmonių teises ir laisves (pvz. apsaugoti žmones nuo neapykantą kurstančių kalbų ar veiksmų) 

Sužinokite daugiau apie šiuos apribojimus, nurodytus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje

Kas saugo ir gina šią teisę?

Valstybė gina susirinkimų ir asociacijų laisvę vadovaudamasi teisėtais žmogaus teisių dokumentais, ir taip užtikrina šią teisę ir laisvę demokratinėje visuomenėje.

Valstybė ne tik privalo apsaugoti šią teisę, bet taip pat turi nesikišti į šią laisvę ir neriboti jos, nebent tai prieštarauja įstatymams. 

Konkrečiau, valstybė yra atsakinga už: 

  • Gynimą kiekvieno žmogaus teisės dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir asociacijose su kitais, įskaitant žmogaus teisę organizuoti susirinkimus ir stotį į profesines sąjungas norint ginti savo interesus
  • Nesikišimą į šios teisės įgyvendinimą, išskyrus tam tikras situacijas. Tai yra ypač svarbu žmonėms, kurių pažiūros ir idėjos gali būti laikomos „nepopuliariomis“, ir taip pat mažumų grupėms (pvz. rasinių ar etninių mažumų grupėms šalyje)

Tarptautinis šios teisės pripažinimas

Vieno svarbiausių tarptautinio žmogaus teisių dokumento – 1948 m. priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos – 20 straipsnio 1–2 dalys nurodo, jog: 

Kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę. Niekas negali būti verčiamas priklausyti asociacijai.

Vėliau ši laisvė buvo įtraukta į tarptautines ir regionines žmogaus teisių konvencijas. Tarptautinė darbo organizacija yra priėmusi atskirą konvenciją, apimančią įvairius asociacijų laisvės aspektus – Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas taip pat pabrėžė teisės burtins į susirinkimus ir asociacijas svarbą, nurodydamas, kad:

Tai iš esmės labai svarbi teisė, sauganti žmonių galimybę naudotis individualia autonomija solidariai su kitais. Kartu su kitomis gretutinėmis teisėmis ji taip pat sudaro valstybės valdymo sistemos, pagrįstos demokratija, žmogaus teisėmis, teisinės valstybės principu ir pliuralizmu, pagrindą.

Praktikoje

  • Laikinas sulaikymas ir suėmimas
  • Neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba

Šaltiniai