Kas yra teisė į mokslą?

Kiekvienas žmogus turi teisę į mokslą. Tai teisė, kuri užtikrina, kad mokymas būtų prieinamas visiems žmonėms. Tai yra svarbi dalis demokratinės visuomenės, nes tai padeda vystymuisi ir intelektualiniam augimui visuomenėje.

Ši teisė taip pat leidžia vaikų tėvams parinkti mokslus savo vaikams (pvz. privatų ar viešą mokslą), pagal savo religinius ir moralinius įsitikinimus. Tuo pačiu, ši teisė leidžia žmonėms ar teisinėms institucijoms įsteigti savo edukacines institucijas.

Kas užtikrina teisę į mokslą?

Kaip ir su kitomis žmogaus teisėmis, valstybė turi pagrindinę atsakomybę užtikrinti prieinamumą į mokslą visiems, ir tuo pačiu nesikišti į šią teisę, ir neriboti šios teisės. Valstybė turi užtikrinti tėvams laisvę parinkti mokslą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus.

Valstybė turi užtikrinti, kad viešojo mokslo institucijos nediskriminuotų  rasės, etniškumo, pilietybės, religiniais ir kitais pagrindais.

Taip pat valstybė turi pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi keturių pagrindinių reikalavimų:

Galimybė mokytis

Tai reiškia vyriausybės atsakomybę užtikrinti, kad švietimas būtų prieinamas visiems, tuo pačiu ir leidimą steigti įstaigas (pavyzdžiui, privačias mokyklas). Taip pat, tai yra vyriausybės pareiga steigti ir finansuoti mokyklas, kad švietimas būtų prieinamas visiems (pavyzdžiui, valstybinis mokslas).

Prieinamumas 

Prieinamumas fokusuojasi į pašalinimą visų barjerų į mokslą, įskaitant finansinius, teisinius ar administracinius barjerus, ir taip pat sprendžia diskriminacijos problemas prieinamumo procese.   Valstybė turi užtikrinti prieinamumą į mokslą visiems vaikams, kurie yra privalomojo ugdymo amžiaus, ir užtikrinti, kad šis mokslas būtų nemokamas.

Priimtimumas  

Tai yra apie valstybės atsakomybę suteikti tėvams galimybę parinkti mokslą savo vaikams ir nesikišti į šį procesą. Tuo pačiu, tai apima minimalius standartus, kurių turi laikytis švietimo įstaigos (švietimo kokybė, sauga, sveikatos veiksniai) ir laisvę nuo cenzūros švietime.

Dar tai užtikrina, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę mokytis savo valstybine kalba.

Pritaikymas

Pritaikymo principas fokusuojasi daugiausia į negalią turinčius vaikus ir jų galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą visuomenėje. Tai užtikrina švietimo įstaigų pareigą prisitaikyti prie įvairių vaikų poreikių, kad kiekvienas vaikas galėtų gauti paramą ir kokybišką išsilavinimą. Mokyklos turi elgtis pagal „vaiko interesų“ principą, kuris pabrėžtas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.

Sužinokite daugiau apie šiuos keturis elementus. 

Tarptautinis šios teisės pripažinimas

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija yra pirmasis išsamus žmogaus teises detalizuojantis dokumentas, priimtas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1948 m. Jau tuo metu tarptautinė bendruomenė pripažino, kad švietimas yra labai svarbi žmogaus teisė – Deklaracijos 26 straipsnio 2 dalis numato:

Mokslas yra skirtas tam, kad visais atžvilgiais būtų ugdoma žmogaus asmenybė ir kad būtų didinama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Jis turi skatinti visų tautų, rasinių arba religinių grupių savitarpio supratimą, pakantumą ir draugystę, taip pat turi padėti toliau plėtoti Jungtinių Tautų taikos palaikymo veiklą

Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas taip pat pabrėžė dvejopą šios teisės prigimtį:

Išsilavinimas yra ir žmogaus teisė pati savaime, ir nepakeičiama priemonė įgyvendinti kitas žmogaus teises. ... Švietimas vis dažniau pripažįstamas kaip viena geriausių finansinių investicijų, kurias gali atlikti valstybės.

Praktikoje

  • Vaikai ir Šeima
  • Laisvės atėmimo įstaigos
  • Diskriminacija

Šaltiniai