Kas yra teisė į teisingą teismą?

Kiekvienas turi teisę į teisingą ir viešą bylos nagrinėjimą per protingą laikotarpį. Tai taikoma tiek baudžiamosioms byloms, tiek byloms, susijusioms su asmens civilinėmis teisėmis ir pareigomis. Teismo posėdžiai turi vykti prieš teisiškai įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą ar teisėjų kolegiją. Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ar viešąją tvarką, galima nesudaryti sąlygų visuomenei dalyvauti bylos nagrinėjimo posėdyje. Asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas teisme, o tam tikros minimalios teisės turi būti išsaugotos viso baudžiamojo tyrimo metu. Kai kurie ginčai (pavyzdžiui, ginčai dėl imigracijos) nepatenka į teisės į teisingą teismą taikymo sritį.

Procedūrinės garantijos

Ši teisė apima:

  • teisę į teisingą bylos nagrinėjimą;
  • teisę į viešą bylos nagrinėjimą (nors yra išimčių, kai teismo posėdžiai nėra vieši, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti vaiką ar nacionalinio saugumo interesus);
  • teisę į bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme;
  • teisę būti išklausytam per protingą terminą;

Kokias teises turi kaltinamasis nagrinėjant baudžiamąją bylą?

  • būti laikomas nekaltu, kol kaltė neįrodyta;
  • kuo anksčiau sužinoti, kuo yra kaltinamas;
  • tylėti;
  • turėti pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui;
  • advokato teisinės pagalbos finansavimas, jei kaltinamasis negali sau leisti pasisamdyti advokato ir tai reikalinga teisingumui vykdyti;
  • dalyvauti teismo procese;
  • gauti visą reikiamą informaciją;
  • posėdyje pareikšti savo argumentus;
  • apklausti pagrindinį prokuroro liudytoją ir iškviesti kitus liudytojus; ir
  • gauti vertėją, jei reikia

Ar yra kokių nors šios teisės apribojimų?

Teisė į teisingą ir viešą bylos nagrinėjimą ne visada taikoma šiose bylose:

  • imigracijos;
  • ekstradicijos;
  • mokestinių klausimų; ir
  • bylose nagrinėjančiose balsavimo teises

Ši teisė taip pat neapima teisės į apeliaciją. Teisė kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu gali būti apribota, pavyzdžiui, jeigu asmuo:

  • skundžia teismo sprendimus be pagrindo;
  • praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti.

Kas saugo ir gina šią teisę?

Valstybė yra pagrindinis žmogaus teisių sergėtojas, todėl turi stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę kreiptis į nepriklausomus ir nešališkus teismus, kurie nagrinėja bylas ir laikosi atitinkamų procesinių garantijų. Kai pažeidžiamos asmens teisės, valstybė gali būti patraukta už tai atsakomybėn ir tokiais atvejais skirti kompensaciją. Tačiau teismo procesas gali būti teisingas ir veiksmingas tik tuo atveju, jei jo dalyviai taip pat tinkamai atlieka savo pareigas. Pavyzdžiui, dalyvauja posėdžiuose ir laikosi atitinkamų procedūrinių terminų.

Tarptautinis šios teisės pripažinimas

Teisę į teisingą teismą ginančios normos buvo suformuluotos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kai tarptautinė bendruomenė nusprendė nustatyti bendrą pagrindinių teisių apsaugos standartą.

1948 m. buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kurios 10 straipsnyje nurodoma:

Kiekvienas turi teisę į sąžiningą ir viešą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme, kad būtų nustatytos jo teisės ir pareigos bei bet koks jam pareikštas baudžiamasis kaltinimas.

Vėliau ši teisė buvo įtraukta į tarptautines ir regionines žmogaus teisių konvencijas.

Praktikoje

  • Teisingas bylos nagrinėjimas
  • Saviraiškos laisvė

Šaltiniai

Žmogaus teisių gidas

Europos žmogaus teisių švietimo platforma