Kas yra diskriminacija?

Diskriminacija gali pasireikšti įvairiais būdais ir daugelyje gyvenimo sričių. Todėl svarbu išmokti atpažinti situacijas, susijusias su diskriminacija bei žinoti ar turite teisę skųstis dėl to ir kur.

Diskriminacija įvyksta tada, kai asmuo neteisingai, be objektyvios priežasties, yra traktuojamas kitaip tik dėl to, kas jis yra. Diskriminacija atsiranda tada, kai asmens individualūs įgūdžiai, gebėjimai ir aplinkybės nėra vertinami individualiai, o vietoj to vadovaujamasi neigiamu požiūriu ir stereotipinėmis prielaidomis, kurios yra pagrįstos asmens bruožais, tokiais kaip rasė, tautybė, religija ar tikėjimas, lytis, lyties tapatybė, kalba, seksualinė orientacija, negalia, amžius ar kita. Diskriminacija gali būti įvairių formų, įvykti skirtingose gyvenimo srityse ir gali įvykti be ketinimo diskriminuoti. Dėl diskriminacijos žmonės patiria atskirtį, nepaisoma jų teisių.

Diskriminacija ir žmogaus teisės

Jūs turite teisę naudotis savo žmogaus teisėmis lygiomis galimybėmis su kitais asmenimis, be diskriminacijos. Diskriminacijos draudimas yra visų žmogaus teisių pagrindas.

Skirtingi teisės aktai įtvirtina skirtingą apsaugos nuo diskriminacijos lygį.

Žmogaus teisių teisės aktuose teisė į lygybę ir nediskriminavimą yra saugoma dviem būdais. Kai kuriuose teisės aktuose draudimas diskriminuoti nėra savarankiška teisė, bet yra susijęs tik su kitomis teisėmis ir laisvėmis, kurias saugo šie teisės aktai. Pavyzdžiui, valstybė turi užtikrinti jūsų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir t.t. be diskriminacijos.

pavyzdys Šis požiūris įtvirtintas Žmogaus teisių konvencijoje. Konvencijos 14 straipsnyje numatyta, kad Konvencijoje esančios teisės yra saugomos be jokios diskriminacijos dėl bet kokio pagrindo. Todėl skundą dėl diskriminacijos galima pateikti tik tuo atveju, jei jis susijęs su kita Konvencijos teise.

Tačiau kai kuriuose teisės aktuose diskriminacijos draudimas yra savarankiška teisė, nesusijusi su jokiomis kitomis teisėmis. Ši teisė nepriklauso nuo to, ar iš tiesų egzistavo ir buvo pažeista kita teisė.

pavyzdys Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina, kad saviraiškos laisvė nėra suderinama su neapykantos kalba.

Valstybės įsipareigojimai

Diskriminacijos draudimas apima tiek neigiamus, tiek teigiamus valstybės įsipareigojimus. Neigiama pareiga reiškia, kad valstybė, jos institucijos, neturi diskriminuoti. Tai reiškia, kad valstybė turi vengti diskriminuojančių teisės aktų, politikos krypčių ir programų priėmimo, o valdžios institucijos neturėtų taikyti ir vykdyti teisės aktų ir politikos diskriminuojant.

pavyzdys Seimas negali priimti įstatymo, kuriame numatyta, kad tik vyrams leidžiama dirbti policijoje, o ne moterims. Valstybinė institucija negali neišduoti nedarbo išmokų musulmonams.

Tačiau lygybė negali būti pasiekta, jei tik valstybės institucijos yra įpareigotos nediskriminuoti. Todėl valstybė taip pat turi teigiamą pareigą užtikrinti, kad diskriminacija nebūtų vykdoma privačių asmenų. Tokiais atvejais turėtumėte ieškoti konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių tam tikras gyvenimo sritis ir minėtas saugomas vertybes.

pavyzdys Lietuvos teisės aktai draudžia diskriminaciją dėl etninės priklausomybės vartotojų teisių apsaugos srityje. Pavyzdžiui, draudžiama leisti tik etninius lietuvius į naktinį klubą.

Tam tikrais atvejais valdžios institucijos taip pat gali imtis priemonių lygybei skatinti ir pašalinti kliūtis, trukdančias tam tikroms asmenų grupėms (pvz., asmenims su negalia) naudotis savo teisėmis. Pavyzdžiui, Lietuvoje darbdavys privalo pritaikyti darbo vietą, kad asmuo su neglia galėtų atlikti reikalingas užduotis, tačiau nėra jokių konkrečių įpareigojimų pritaikyti darbo vietą asmenims be negalios.

Apie šį skyrių

Šiame skyriuje rasite informaciją apie diskriminacijos pagrindus. Taip pat informaciją apie skirtingas diskriminacijos rūšis.

Šis puslapius naudoja "sausainiukus" (angl. cookies). Sužinokite daugiau.

×