Kas sudaro pareigą ginti teisę į gyvybę ir kaip įvertinti ar ši teisė buvo pažeista?
Kiekvienas turi teisę į gyvybę. Tai reiškia, kad valstybės pareigūnai ne tik negali be reikalo atimti gyvybės, bet ir turi aktyviai ginti šią teisę ir tirti visus nenatūralios mirties atvejus.
Tai reiškia, kad:
- valstybės pareigūnai gali naudoti mirtiną jėgą tik labai retais, išimtiniais, neišvengiamais atvejais
- valstybės pareigūnai, žinantys, kad kokio nors asmens gyvybei gresia ar gali grėsti pavojus, turi pareigą šio asmens gyvybę apsaugoti bet kokiomis pagrįstomis priemonėmis
- valstybės pareiga yra tirti bet kokį atvejį, kai buvo atimta kieno nors gyvybė
Sužinokite daugiau apie:
Bendrieji principai
Valstybės pareigūnai, pavyzdžiui, policininkai, laisvės apribojimo vietų prižiūrėtojai ar kiti pareigūnai vykdydami savo kasdienes pareigas mirtinos jėgos paprastai naudoti negali. Tačiau kai kuriais išskirtiniais atvejais jie turi naudoti mirtiną jėgą siekdami išvengti dar didesnės žalos. Valstybės pareigūnai gali naudoti mirtiną jėgą tik šiose situacijose:
- siekiant apginti asmenį nuo neteisėto smurto
- siekdami įvykdyti teisėtą suėmimą
- neleisdami pasprukti teisėtai sulaikytam asmeniui
- siekdami numalšinti maištą ar sukilimą
pavyzdys Pareigūnas gali naudoti ginklą prieš asmenį, kuris bando pabėgti iš tardymo izoliatoriaus ir gali kelti pavojų kitiems žmonėms. Tačiau prižiūrėtojui neleidžiama naudoti ginklą prieš žmogų, kuris atsisako būti perkeltas į kitą įkalinimo vietą, bet nekelia pavojaus niekino gyvybei ar sveikatai.
svarbu Tyčinis žmogaus nužudymas yra draudžiamas.
Mirtiną jėgos naudojimo tvarką turi reglamentuoti valstybės įstatymai, o valstybės pareigūnai privalo šios tvarkos griežtai laikytis.
Vertinimo kriterijai
Mirtiną jėgą galima naudoti tik tada, kai tai neišvengiama, ir ji turi būti proporcinga asmens keliamam pavojui. Jeigu mirtinos jėgos padarinys buvo mirtis, valstybė turi įrodyti šiuos dalykus:
- buvo vienas iš pirmiau nurodytų teisėtų tikslų
- nebuvo jokių kitų veiksmingų priemonių situacijai pašalinti
- mirtinos jėgos naudojimas buvo proporcingas atliekamam pažeidimui ir asmens keliamam pavojaus lygiui
pavyzdys Šaunamasis ginklas nebuvo naudojamas vien tik neginkluotų asmenų muštynėms išvengti arba suimtasis, mėginęs pabėgti iš teisėto sulaikymo vietos, veikiausiai būtų kam nors padaręs labai didelės žalos.
Valstybei gali tekti prisiimti atsakomybę neatsižvelgiant į tai, ar jos pareigūnai tiesiogiai ar netiesiogiai nužudė asmenį ir ar jie ketino jį nužudyti. Todėl mirtina jėga visada turi būti naudojami atsargiai, ir, jei įmanoma, pagal teisingą planą, atsižvelgiant į riziką bet kokiems pašaliniams asmenims.
Jei valstybės pareigūnai, naudodami mirtiną jėgą, šių taisyklių nesilaikė ir tai lėmė kieno nors mirtį, teisė į gyvybę veikiausiai buvo pažeista.
Valstybės institucijos, žinodamos ar turėjusios žinoti, kad kieno nors gyvybei gresia realus pavojus, turi imtis visų būtinų pagrįstų veiksmų pavojui išvengti.
pavyzdys Pareigūnai privalo pašalinti asmenį iš kameros, jei kiti kameroje laikomi asmenys jį užpuolė ar išreiškė jam realų grasinimą mirtimi.
Ypatingą dėmesį reikia skirti asmenims, esantiems valstybės institucijų žinioje, tokiems kaip suimtieji, nes jų mirties atveju valstybė turėtų pateikti paaiškinimą.
pavyzdys Jei suimtasis buvo rimtai sužeistas arba yra jo savižudybės požymių, bet jis negavo medicininės ar specialiosios pagalbos ir dėl to mirė, veikiausiai valstybė pažeidė pareigą apsaugoti gyvybę.
Vis dėlto pareiga apsaugoti gyvybę nereiškia, kad valstybės institucijos turi imtis veiksmų, kurių negali būti pagrįstai tikimasi, arba siekiant išvengti asmens žūties darytų tai, kas neįmanoma.
Lietuvos teisėsaugos institucijų pareiga yra tinkamai ištirti visus atvejus, kai jūsų šeimos narys ar artimas giminaitis miršta laisvės apribojimo vietoje. Net kai šiose situacijose valstybė nėra tiesiogiai atsakinga už mirtį, ji visada privalo tinkamai ištirti, kas atsitiko, ir sužinoti, ar kas nors yra atsakingas už jūsų šeimos nario ar giminaičio mirtį.
Tyrimą reikia pradėti nedelsiant, jis turi būti išsamus bei veiksmingas.
Jei valstybė jūsų šeimos nario ar giminaičio mirties atvejo neištiria ir nenustato, ar mirtį sukeliant dalyvavo valstybės pareigūnai, tai laikoma teisės į gyvybę pažeidimu.