Kiekvienas žmogus turi teisę skleisti savo nuomonę bei idėjas ir bet kokia forma dalytis informacija. Žmogaus teisių prasme tai vadinama saviraiškos laisve. Ši laisvė draudžia valstybei ir kitiems visuomenės nariams naudoti cenzūrą. Saviraiškos laisvę galima riboti tik dėl labai rimtų priežasčių.
Demokratija
Saviraiškos laisvė yra svarbi žmogaus teisė, be kurios visuomenė nebūtų demokratiška. Ji leidžia laisvai keistis idėjomis, nuomonėmis ir informacija, taip sudarydama sąlygas visuomenės nariams turėti nuomonę apie visuomenei svarbias problemas. Saviraiškos laisvė leidžia vykti viešoms diskusijoms ir palaiko laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą, užtikrina piliečių informuotumą ir skaidrų valstybės veikimą.
Taikymo sritis
Saviraiškos laisvė gina beveik visus būdus, kuriais galite išreikšti save, nepriklausomai nuo perduodamos žinios turinio ar tono. Ši laisvė taikoma šioms sritims:
- visoms erdvėms (viešoms ir privačioms)
- visiems tikslams (politiniams, meniniams ir komerciniams)
- visoms formoms (žodinėms, vaizdinėms ir garsinėms)
- visai medijai (filmams, animacijai, radijui, televizijai ir socialiniams tinklams)
pavyzdys Galite interneto portale rašyti komentarą straipsniui, groti viešoje vietoje kūrinį, demonstruoti gatvėje reklamą arba vilkėti marškinėlius su užrašyta konkrečia mintimi (idėja).
Saviraiškos laisvė apsaugo jus nuo neteisėtų saviraiškos apribojimų, tačiau negarantuoja jums prieigos prie priemonių, leidžiančių išreikšti savo idėjas.
pavyzdys Žurnalas ar interneto portalas gali atsisakyti publikuoti jūsų straipsnį, o socialinis tinklas gali pašalinti komentarą.
Apribojimai
Teisė į saviraiškos laisvę yra labai plati, tačiau ne beribė, ji gali būti ribojama. Tai leidžiama tada, kai vieno asmens saviraiškos laisvė pažeidžia kito asmens teises arba visuomenės, kaip visumos, vertybes. Tokiose situacijose valstybė gali teisėtai riboti saviraišką arba pritaikyti atsakomybę už žalą sukėlusią saviraišką. Žalingos saviraiškos pavyzdžiai yra šmeižtas, neapykantos kalba, neteisėtas privačios informacijos atskleidimas, pornografija, autorių teisių pažeidimai. Apribodama laisvą saviraišką, valstybė gali siekti apsaugoti tokius interesus ir vertybes kaip viešoji tvarka, visuomenės sveikata ar dora, nacionalinis saugumas, valstybės ar komercinės paslaptys.
Visos saviraiškos laisvę ribojančios priemonės turi būti numatytos įstatymuose, jas galima taikyti tik esant teisėtam pagrindui (įstatymuose numatytais tikslais) ir tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Skaitykite daugiau apie teisėtus apribojimus ir vertinimo kriterijus.
Neapykantos kalba
Saviraiškos laisvė ne beribė, ji netaikoma visai saviraiškai. Saviraiškos laisvė netaikoma neapykantos kalbai – tai laikoma baustinu teisės pažeidimu. Neapykantos kalba yra neapykantos ir prievartos prieš asmenį ar asmenų grupę kurstymas, skleidimas ar pateisinimas bet kokia forma pagal tam tikrus požymius, pavyzdžiui, rasę, etninę priklausomybę, lytį, amžių, seksualinę orientaciją, įsitikinimus ar sveikatos būklę. Neapykantos kalba nesuderinama su demokratinės visuomenės pagrindinėmis vertybėmis, todėl valstybė gali teisėtai užkirsti tam kelią arba už tai bausti.
Skaitykite daugiau apie neapykantos kalbą.
Žiniasklaidos laisvė
Saviraiškos laisvė suteikia žiniasklaidai specialias teises ir pareigas. Žiniasklaida informuoja visuomenę apie viešąjį interesą atitinkančius dalykus ir sukuria reikšmingą platformą viešosioms diskusijoms, tyrimams ir apmąstymams. Taigi nepriklausoma ir kokybiška žiniasklaida laikoma demokratinės visuomenės „sergėtoja“.
Dėl šios priežasties žmogaus teisės garantuoja žurnalistams ir žiniasklaidai papildomas teises ir apsaugos priemones, leidžiančias vykdyti jų užduotis. Pavyzdžiui, renkant ir perduodant informaciją apie viešąjį interesą atitinkančius dalykus, žurnalistų informacijos šaltiniai yra specialiai apsaugoti. Žurnalistų negalima priversti atskleisti savo informacijos šaltinius, išskyrus teismo nurodymu.
Skaitykite daugiau apie žiniasklaidos laisvę.
Prieiga prie informacijos
Saviraiškos laisvė taip pat taikoma galimybei nevaržomai dalytis ir gauti bet kokią jus dominančią informaciją. Pavyzdžiui, skaityti tam tikrą laikraštį ar interneto svetainę, klausytis radijo programos ar žiūrėti televizijos kanalą. Ši laisvė taip pat apima piliečių teisę gauti viešą, ir, esant tam tikroms sąlygoms, riboto naudojimo informaciją, kuria disponuoja valstybės institucijos.
Skaitykite daugiau apie prieigą prie informacijos.