Neapykantos kalba yra bet kokia neapykantos ir prievartos, nukreiptos į asmenį ar jų grupę, kurstymo, skleidimo ar pateisinimo forma, pagrįsta tam tikrais požymiais, pavyzdžiui, lytimi, lytine orientacija, rase, etnine grupe, tautybe, kalba, socialine padėtimi, religija ar kitais įsitikinimais.

Skirtumas tarp to, kas gali ir negali būti laikoma neapykantos kalba, yra labai nedidelis. Todėl svarbu tiksliai atskirti neapykantos kalbą nuo kitų įžeidžiančio pobūdžio, nepopuliarių ar ekstremalių požiūrių ar pareiškimų. Pavyzdžiui, teiginys gali prieštarauti daugumos nuomonei, atrodyti įžeidžiantis ir kupinas neapykantos, tačiau juo neapykanta ar prievarta iš tikrųjų neskatinama. Skaitykite daugiau, kaip atpažinti neapykantos kalbą.

Neapykantos kalba gali būti ne tik vieši žodiniai pareiškimai, bet ir kitos išraiškos formos, pavyzdžiui, nuotraukos, filmai, animaciniai filmai ir kt.  

pavyzdys Neapykantos kalba gali būti išreikšta viešais teiginiais. Tokių teiginių pavyzdžiai yra televizijos interviu, per kurį imigrantai iš Afrikos palyginami su beždžionėmis, arba išspausdinta serija straipsnių, vaizduojančių konkrečią etninę grupę kaip blogio šaltinį šalyje ir kurstančių prievartos prieš šią grupę naudojimą. 

Svarbu suprasti, kad neapykantos kalba gali būti skleidžiama įvairiais būdais, įskaitant internetą. Neapykantos kalba internete sklinda daug greičiau ir jos pasekmės yra nuvertinamos. Interneto vartotojai, skleidžiantys neapykantos kalbą, mano esantys nebaudžiami ir kad juos saugo anonimiškumas. Tačiau toks požiūris nėra teisingas, nes teisėsaugos institucijos įgyvendina priemones kovai su neapykantos kalba internete.

pavyzdys Naujienų portale parašyti vartotojų komentarai, kupini grasinimų ir įžeidžiančios kalbos, kuri nukreipta į naujienose aprašytus asmenis.

Neapykantos kalba nesuderinama su pagrindinėmis demokratinės visuomenės vertybėmis, nes ji skatina netoleranciją, neapykantą ar prievartą tam tikrų žmonių atžvilgiu. Valstybė privalo apsaugoti kitų visuomenės žmonių teises ir orumą ir užtikrinti socialinę taiką. Norėdama tai padaryti, valstybė privalo užkirsti kelią neapykantos kalbai, netolerancijai ir diskriminacijai. Todėl neapykantos kalbos apribojimas saviraiškos laisvės nepažeidžia.

Neapykantos kalba yra nusikaltimas, kuriam valstybė gali teisėtai užkirsti kelią arba už jį nubausti. Lietuvos baudžiamoji teisė už neapykantos kalbą numato baudą, areštą ar laisvės atėmimą, jeigu kalbos buvo viešos ir jomis buvo siekiama pažeminti, sukurstyti diskriminaciją, neapykantą ar prievartą.

Baudžiamosiose bylose, susijusiose su neapykantos kalba, kaltais gali būti pripažinti ne tik neapykantos kalbos autoriai. Taip pat galite atsakyti vien už neapykantos kalbos skleidimą, jeigu pritariate jų turiniui, pavyzdžiui, pasiūlydami priemonę šioms kalboms viešinti arba transliuoti.

Skaitykite daugiau apie atsakomybę.

Nukentėjusieji nuo neapykantos kalbos turi teisę pareikalauti piniginės kompensacijos iš tokių kalbų autorių ar skleidėjų, inicijuodami baudžiamąją bylą, taip pat pareikšdami atskirą civilinį ieškinį, jeigu jų reikalavimai baudžiamojoje byloje nebuvo iki galo patenkinti. Skaitykite daugiau apie tai, kaip pateikti skundą, jei manote, kad nukentėjote nuo neapykantos kalbos.