Žiniasklaidos priemonėms suteikta daugiau laisvės reikalaujant, kad jos veiktų sąžiningai, reportažus pagrįstų teisingais faktais ir pateiktų patikimą ir tikslią informaciją, laikantis etikos reikalavimų. 

Šiame puslapyje perskaitysite apie šias žiniasklaidos pareigas: 

  • pateikti teisingą informaciją ir patikrinti savo informacijos šaltinių tikslumą
  • aiškiai atskirti žinias ir nuomones
  • vengti vartoti ypač įžeidžiančią kalbą asmens atžvilgiu, jeigu toks kalbos vartojimas nepagrįstas
Teisinga ir patikrinta informacija

Žurnalistai privalo pateikti teisingą informaciją, patikrinti skelbiamus faktus ir savo informacijos šaltinių tikslumą. Kuo rimtesnis kaltinimas, tuo tikslesni ir patikimesni turi būti faktai. 

pavyzdys Žurnalistas, rengiantis pranešimą apie tai, kad asmuo įvykdė nusikalstamą veiką, privalo patikrinti ar jo informacijos šaltiniai ir faktai yra tikslūs ir patikimi.

Žurnalistai neturėtų manyti, kad tokie informacijos šaltiniai kaip anoniminiai laiškai ar žmonių, kurie tiesiogiai susiję su žurnalistų aprašytais ginčais, pareiškimai yra teisingi. Tokiais atvejais žurnalistai turėtų patikrinti savo informaciją, pavyzdžiui, pasitardami su kitais galimais informacijos šaltiniais arba paprašydami suinteresuotų asmenų pateikti komentarus. 

išimtis Žiniasklaidos priemonės neturi tikrinti savo informacijos šaltinių ir atlikti nepriklausomo tyrimo, jeigu teiginius pagrindžia oficialiai medžiaga, kurią pateikė viešosios institucijos. Tokia vieša informacija gali būti, pavyzdžiui, teismo sprendimai, valstybinių institucijų paskelbta statistinė informacija arba spaudos konferencijose išplatinti pranešimai.

Žinių ir nuomonės atskyrimas

Žurnalistai privalo aiškiai atskirti žinias ir savo išsakomą nuomonę. Tai skaitytojui yra svarbu, nes tik tada jis galės susidaryti savo nuomonę apie skelbiamą temą. 

Žinios

Žinias sudaro faktai ir duomenys, kuriuos galima patikrinti. Taigi žinių laida turi būti teisinga, o perduota informacija turi būti patikrinta ir pagrįsta įrodymais.

Nuomonė

Nuomonė išreiškia žiniasklaidos bendrovių, leidėjų ar žurnalistų mintis, idėjas, įsitikinimus ar vertinimus. Pavyzdžiui, nuomonė gali būti išreikšta kaip temų komentarai arba pastabos dėl žinių, susijusių su faktiniais įvykiais. 

Nuomonė visada subjektyvi ir būtent dėl to neįmanoma patikrinti ar ji teisinga ir tiksli. Tačiau tai nereiškia, kad kritinė nuomonė apie tam tikrą asmenį neturi būti paremta faktais. Nuomones, nepagrįstos pakankamais faktais, galima laikyti perteklinėmis ir peržengiančiomis saviraiškos laisvės ribas.

Kas yra pakankamas faktinis pagrindas priklauso nuo teiginių rimtumo ir tai turi būti vertinama kiekvienu atskiru atveju. Kuo rimtesni ir tikslesni teiginiai, tuo tikslesnis ir patikimesnis turi būti faktinis pagrindimas.

pavyzdys Žurnalistas, paskelbęs labai rimtą teiginį, kad konkretus politikas smurtauja prieš vaikus, turi turėti tvirtą faktinį pagrindą, kuris leistų šią nuomonę pagrįsti. 

Pernelyg įžeidžianti kalba

Žurnalistai neturėtų vartoti pernelyg įžeidžiančios kalbos neigiamai nuomonei išreikšti. Tačiau, informuodami apie viešąjį interesą atitinkančius dalykus, jie gali naudoti šiek tiek provokuojančių ir netgi įžeidžiančių posakių, jeigu tai būtina atsižvelgiant į konkretaus pranešimo specifiką. 

pavyzdys Paprastai žurnalistui turėtų būti nepriimtina vadinti kokį nors asmenį „idiotu“. Tačiau šį žodį būtų galima pateisinti publikacijoje, kuria reaguojama į parlamento nario viešai pareikštą okupacinio režimo šlovinimą ir okupacinio režimo nusikaltimų, padarytų Antrojo pasaulinio karo metu, neigimą. 

Žmogaus teisių gidas

Europos žmogaus teisių švietimo platforma