Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminų (vaikų ir tėvų), antros eilės giminų (anūkų, senelių, brolių, seserų). Atsižvelgiama ir į tai ar smurtautojas ir auka gyveno toje pačioje erdvėje. Išskiriamos trys smurto artimoje aplinkoje formos: sisteminis smurtas, pasipriešinimas smurtui ir epizodinis smurtas. Taip pat išskiriamos keturios smurto artimoje aplinkoje rūšys: fizinis, emocinis, seksualinis ir ekonominis smurtas.

Dažnai žmonės neatpažįsta visų smurto artimoje aplinkoje rūšių ir formų. Smurto artimoje aplinkoje suvokimas priklauso nuo išsilavinimo, gyvenimiškos patirties, bendruomenės, kurioje asmenys gyvena. Smurto artimoje aplinkoje aukos neretai atpažįsta tik dalį savo santykių kaip smurtą artimoje aplinkoje. Pavyzdžiui, tik fizinį smurtą, tačiau nelaiko žodinių įžeidimų ar psichologinio smurto reikšmingais.

Bendras smurto artimoje aplinkoje supratimas reikalingas, kad teisėsaugos institucijos efektyviai spręstu smurto artimoje aplinkoje situacijas ir siekiant informuoti visuomenę, kad bet kokia smurto artimoje aplinkoje forma nėra priimtina ir yra neteisėta. Nuosekli komunikacija šiais klausimais iš teisėsaugos institucijų ir bendras supratimas apie smurto artimoje neteisėtumą skatina aukas kreiptis pagalbos ir siekti palikti pavojingus santykius.

Apie šį skyrių

Šioje Gido skyriuje aiškinamos smurto artimoje aplinkoje formos ir rūšys bei galimos smurto pasekmės.

Žmogaus teisių gidas

Europos žmogaus teisių švietimo platforma