Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma dėl tokių nusikalstamų veikų kaip kūno sužalojimai, nužudymas, grasinimai nužudyti ar sužaloti, išžaginimas, išprievartavimas ir kita.
Nusikalstamos veikos ir smurtas artimoje aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje nėra atskira nusikalstama veika Baudžiamajame kodekse, tačiau smurtautojas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jei jis įvykdė vieną iš Baudžiamajame kodekse įtvirtintų nusikalstamų veikų. Pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymas (sunkus, nesunkus), fizinio skausmo sukėlimas, nužudymas, grasinimai nužudyti ar sužaloti, išžaginimas, išprievartavimas, neteisėtas sulaikymas, kankinimas ir kita.
Sunkinančios aplinkybės
Baudžiamasis kodeksas įtvirtina, kad smurtas artimoje aplinkoje yra sunkinanti aplinkybė. Jeigu nusikalstama veika įvykdoma prieš šeimos narį ar artimą giminaitį, tai bus laikoma sunkinančia aplinkybe. Šeimos nariais ir artimais giminaičiais yra laikomi smurtautojo pirmojo ir antrojo laipsnio giminaičiai, sutuoktinis ar buvęs sutuoktinis, smurtautojo partneris ar sugyventinis.
Todėl jeigu nusikalstama veika (pvz., sveikatos sutrikdymas ar išprievartavimas) padaroma prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, smurtautojas atsakys už nusikalstamą veiką su sunkinančia aplinkybe. Tai įprastai reiškia sunkesnę atsakomybę. Taip Baudžiamasis kodeksas pripažįsta, kad smurtas artimoje aplinkoje yra pavojingesnis, nei atskiros nusikalstamos veikos prieš asmenis, kurie nėra susiję giminystės ryšiais.
Nusikalstamos veikos prieš vaikus
Baudžiamasis kodeksas taip pat įtvirtinta vaikų apsauga ir pripažįsta smurtą prieš vaikus kaip nusikalstamą veiką, jeigu smurtas sukėlė psichologinę ar fizinę žalą ir nusikalstamą veiką įvykdė asmuo, nuo kurio vaikas yra priklausomas. Todėl smurtas artimoje aplinkoje prieš vaiką pripažįstamas nusikalstama veika net jei tai nesukėlė sveikatos sutrikimo.