Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrina teisingą teismo procesą. Tai nereiškia, kad teismas turi priimti jums naudingą sprendimą arba su jumis sutikti. Teisingas bylos nagrinėjimas reiškia, kad teismas laikosi visų procedūrų ir visas proceso šalis laiko lygiavertėmis, todėl toks teismo procesas yra teisingas ir efektyvus, neatsižvelgiant į priimtą sprendimą ir bylos baigtį. 

Teisingas bylos nagrinėjimas neįmanomas, jeigu teismas nedirba skaidriai, patikimai ir efektyviai. Visiems teismams taikomi pagrindiniai reikalavimai, leidžiantys įgyvendinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Reikalavimus dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą galima suskirstyti į dvi grupes. 

Reikalavimai teismui 
Teismas įsteigiamas įstatymuose numatyta tvarka, o teismo teisėjai turi būti nepriklausomi ir nešališki.

Reikalavimai teismo procesui 
Teismo procesas turi būti organizuojamas taip, kad galėtumėte kreiptis į teismą ir prasmingai dalyvauti bylos nagrinėjime lygiomis teisėmis ir sąlygomis su savo oponentais.

Gali pasirodyti, kad teisę į teisingą bylos nagrinėjimą turi užtikrinti tik teismas ir valstybė. Valstybė iš tiesų saugo žmogaus teises, todėl ji turi daug pareigų, susijusių su šios funkcijos vykdymu. Jūsų teisių pažeidimo atveju valstybė gali būti pripažinta už tai atsakinga. Tada ji privalo išmokėti jums kompensaciją.

Valstybė atsako už teismų steigimą ir teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinančių procedūrų sukūrimą. Tačiau teismo procesas gali būti teisingas ir efektyvus tik tada, kai ir jūs vykdote savo pareigas. Jeigu nevykdote savo pareigų ir taip pažeidžiamos teisingo bylos nagrinėjimo garantijos, dėl savo veiksmų padarinių negalite reikalauti atsakomybės iš valstybės.

Atsakomybė už savo paties teisių apsaugą skirstoma į dvi rūšis: 

• pareigos, kurių privalote laikytis kaip teismo proceso dalyvis;  

• įsipareigojimas užkirsti kelią jūsų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimui arba, jei galima, jį ištaisyti apskundžiant. 

Skaitykite daugiau apie savo teises ir pareigas baudžiamajame, civiliniame ir administraciniame procesuose. Taip pat administracinių nusižengimų bylose.

Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra įtvirtinta šiuose teisės aktuose:

• Konstitucijoje – aukščiausią galią Lietuvoje turinčiame teisės dokumente;

• Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijoje;

• Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte.