Mirties bausmės draudimas

Kas yra mirties bausmė?

Mirties bausmė yra tyčinis asmenio gyvybės atėmimas, kaip teisėta bausmė už padarytą nusikaltimą. Šalyse, kur leidžiama mirties bausmė, šia priemone ne visi nusikaltimai gali būti baudžiami.

Valstybėse, kur mirties bausmė teisėta, tik sunkiausi nusikaltimai (pvz., nužudymas, išprievartavimas sunkinančiomis aplinkybėmis, vaikų seksualinis išnaudojimas) lemia mirties bausmės taikymą.

Link mirties bausmės panaikinimo

Mirties bausmė ilgą laiką buvo priimtina bausmė: iki 1950-ųjų metų dauguma vakarų Europos šalių ją naudojo. Su žmogaus teisių režimo plėtra ir naujų teisinių priemonių priėmimu, abolicionistinis judėjimas sustiprėjo 1960-aisias metais ir vis dar išlieka aktualus.

Žmogaus gyvybės vertė buvo pervertinta 20 amžiuje, ypač dėl dviejų žiaurių pasaulinių karų. To pasekmė buvo teisės į gyvybę kodifikavimas ir jos nepateisinamo atėmimo draudimas. Vėliau, tautos žengė dar vieną žingsnį į priekį ir panaikino mirties bausmę, laikydamos ją nežmogiška ir žiauria bausme, kuri neturėtų būti skiriama net ir už sunkiausius nusikaltimus. Kitais žodžiais, jei yra teisė į gyvybę, kurią kiekvienas turi tiesiog būdamas žmogumi, mirties bausmė negali būti suderinama su šia teise. 

Pagrindinis argumentas, palaikantis panaikinimą, yra klaidos galimybė. Kadangi įvykdymas yra negrąžinamas, įrodymų standartas labai aukštas – turi būti absoliučiai aišku, be jokios pagrįstos abejonės, kad nuteistas asmuo yra kaltas. Realybėje netinkamas teisinis atstovavimas, procedūrų klaidos ar duomenų trūkumas gali lemti nuosprendžių klaidas. Teismai gali išnagrinėti bylas naujų įrodymų šviesoje. Tačiau jei asmeniui įvykdyta mirties bausmė, nebelieka būdo atkurti teisingumą kitaip nei pripažinus klaidą. Tokiais atvejais mirties bausmė prieštarauja teisei į teisingą bylos nagrinėjimą.

Teismai gali išnagrinėti bylas šviesoje naujų įrodymų. Tačiau jei asmuo yra įvykdytas, nebelieka būdo atkurti teisingumą kitaip nei pripažinus klaidą. Tokiais atvejais mirties bausmė prieštarauja teisei į teisingą teismo procesą. Remiantis Amnesty International duomenimis, 1977 metais mirties bausmė buvo panaikinta 16 šalyse, o iki 2021 metų pabaigos - 108 šalyse.

Lietuvoje paskutinė mirties bausmė įvykdyta 1995 metais. Mirties bausmė panaikinta 1998 metais..

Pastaba Spalio 10 diena yra Pasaulinė diena prieš mirties bausmę.

Tarptautinis draudimo pripažinimas

Visos Europos Sąjungos valstybės narės panaikino mirties bausmę. ES pagrindinių teisių chartijos 2 straipsnio 2 dalis nurodo:

Niekam negali būti paskirta ar įvykdyta mirties bausmė.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija turi du protokolus, susijusius su mirties bausme: 6 protokolą ir 13 protokolą.

Protokolas Nr. 6 draudžia mirties bausmę, bet palieka galimybę ją skirti karo metu. Protokolas Nr. 13 draudžia mirties bausmę visais atvejais, Preambulėje teigiama:

[…] kiekvieno teisė į gyvybę yra pagrindinė demokratinės visuomenės vertybė ir kad siekiant apsaugoti šią teisę bei visiškai pripažinti visų žmonių prigimtinį orumą būtina panaikinti mirties bausmę.

Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, kita vertus, neįtraukia griežto mirties bausmės draudimo suaugusiems, nurodydamas, kad:

Šalyse, kuriose nepanaikinta mirties bausmė, mirties nuosprendžiai gali būti priimami tik už sunkiausius nusikaltimus pagal įstatymą, kuris galiojo tuo metu, kai buvo padarytas nusikaltimas […].

Kontekste

Šaltiniai

Paskutinį kartą atnaujinta 16/09/2024