Kas yra susirinkimų ir asociacijos laisvė?
Susirinkimų ir asociacijos laisvė suteikia kiekvienam žmogui teisę į taikius susirinkimus ir galimybe burtis į asociacijas su kitais, ypač mitingų, demonstracijų ir protestų kontekstuose, kurie yra susiję su politiniais, pilietiniais, ir profesiniais klausimais. Ši teisė yra pagrindinis instrumentas kolektyviniams veiksmams demokratinėje visuomenėje, todėl ji ypač svarbi politinėms partijomis, profesinėms sąjungoms, ir žmogaus teisių aktyvistams bei organizacijoms.
Nors ši teisė suteikia žmonėms susirinkimų ir asociacijos laisvę, ji tuo pačiu užtikrina, kad niekas negali būti verčiamas būti asociacijos ar susirinkimų dalimi.
Kokie yra susirinkimų ir asociacijos laisvės ribojimai?
Kaip ir su kitomis teisėmis, ši laisvė turi apribojimų, kuriuos valstybė bei jos institucijos (pvz. policija arba kariuomenė) gali naudoti atitinkamoje situacijoje pagal įstatymus ir atsižvelgdami į ribojimų būtinumą demokratinėje visuomenėje.
Susirinkimų ir asociacijos laisvės ribojimai gali būti taikomi siekiant:
- apsaugoti visuomenės ir (arba) nacionalinį saugumą
- išvengti nusikalstamų veikų
- saugoti visuomenės sveikatą ar moralę
- apsaugoti kitų žmonių teises ir laisves (pvz., apsaugoti žmones nuo neapykantos kalbos ar neapykantos nusikaltimų)
Sužinokite daugiau apie šiuos apie ribojimus, nustatytus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
Kas saugo ir gina šią teisę?
Valstybė gina susirinkimų ir asociacijos laisvę vadovaudamasi teisiniais žmogaus teisių dokumentais, ir taip užtikrina šią laisvę demokratinėje visuomenėje.
Valstybė turi aktyviai ginti šią laisvę ir nesikišti į ją, kai ja teisėtai naudojasi žmonės.
Konkrečiau, valstybė yra atsakinga už:
- gynimą kiekvieno žmogaus teisės dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir asociacijose su kitais, įskaitant žmogaus teisę organizuoti susirinkimus ir stotį į profesines sąjungas norint ginti savo interesus
- nesikišimą į šios teisės įgyvendinimą, išskyrus tam tikras situacijas. Tai yra ypač svarbu žmonėms, kurių pažiūros ir idėjos gali būti laikomos „nepopuliariomis“, ir taip pat mažumų grupėms (pvz. rasinių ar etninių mažumų grupėms šalyje)
Tarptautinis šios teisės pripažinimas
Vieno svarbiausių tarptautinio žmogaus teisių dokumento – 1948 m. priimtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos – 20 straipsnio 1–2 dalys nurodo, jog:
Kiekvienas turi teisę laisvai burtis į taikius susirinkimus ir asociacijas. Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors asociacijai.
Vėliau ši laisvė buvo įtraukta į tarptautines ir regionines žmogaus teisių konvencijas. Tarptautinė darbo organizacija yra priėmusi atskirą konvenciją, apimančią įvairius asociacijų laisvės aspektus – Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas taip pat pabrėžė teisės burtins į susirinkimus ir asocijuotis svarbą, nurodydamas, kad:
[Tai] iš esmės labai svarbi teisė, sauganti žmonių galimybę naudotis individualia autonomija solidariai su kitais. Kartu su kitomis gretutinėmis teisėmis ji taip pat sudaro valstybės valdymo sistemos, pagrįstos demokratija, žmogaus teisėmis, teisinės valstybės principu ir pliuralizmu, pagrindą.