Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą

Kas yra teisė į teisingą teismą?

Kiekvienas turi teisę į teisingą ir viešą bylos nagrinėjimą per protingą laikotarpį. Tai taikoma tiek baudžiamosioms byloms, tiek byloms, susijusioms su asmens civilinėmis teisėmis ir pareigomis. Teismo posėdžiai turi vykti prieš teisiškai įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą ar teisėjų kolegiją. Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ar viešąją tvarką, kai kuriais atvejais galima nesudaryti sąlygų visuomenei dalyvauti bylos nagrinėjime. Asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas teisme, o tam tikros minimalios teisės turi būti išsaugotos viso baudžiamojo proceso metu. Kai kurie ginčai (pavyzdžiui, ginčai dėl imigracijos) nepatenka į teisės į teisingą teismą taikymo sritį.

Procedūrinės garantijos

Ši teisė apima:

  • teisę į teisingą bylos nagrinėjimą
  • teisę į viešą bylos nagrinėjimą (nors yra išimčių, kai teismo posėdžiai nėra vieši, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti vaiką ar nacionalinio saugumo interesus)
  • teisę į bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme
  • teisę būti išklausytam per protingą terminą

Kokias teises turi kaltinamasis nagrinėjant baudžiamąją bylą?

  • būti laikomas nekaltu, kol kaltė neįrodyta
  • kuo anksčiau sužinoti, kuo yra kaltinamas
  • tylėti
  • turėti pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui
  • advokato teisinės pagalbos finansavimas, jei kaltinamasis negali sau leisti pasisamdyti advokato ir tai reikalinga teisingumui vykdyti
  • dalyvauti teismo procese
  • gauti visą reikiamą informaciją
  • posėdyje pareikšti savo argumentus
  • apklausti pagrindinį prokuroro liudytoją ir iškviesti kitus liudytojus, ir
  • gauti vertėją, jei reikia

Ar yra kokių nors šios teisės apribojimų?

Teisė į teisingą ir viešą bylos nagrinėjimą ne visada taikoma šiose bylose:

  • imigracijos
  • ekstradicijos
  • mokestinių klausimų, ir
  • dėl balsavimo teisių

Ši teisė taip pat neapima teisės į apeliaciją. Teisė kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu gali būti apribota, pavyzdžiui, jeigu asmuo:

  • skundžia teismo sprendimus be pagrindo
  • praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti

Kas gina šią teisę?

Valstybė yra pagrindinis žmogaus teisių garantas, todėl turi stengtis užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę kreiptis į nepriklausomus ir nešališkus teismus, kurie nagrinėja bylas ir laikosi atitinkamų procesinių garantijų. Kai pažeidžiamos asmens teisės, valstybė gali būti patraukta už tai atsakomybėn ir tokiais atvejais skiriama kompensacija. Tačiau teismo procesas gali būti teisingas ir veiksmingas tik tuo atveju, jei jo dalyviai taip pat tinkamai atlieka savo pareigas. Pavyzdžiui, dalyvauja posėdžiuose ir laikosi atitinkamų procedūrinių terminų.

Tarptautinis šios teisės pripažinimas

Teisę į teisingą teismą ginančios normos buvo suformuluotos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kai tarptautinė bendruomenė nusprendė nustatyti bendrą pagrindinių teisių apsaugos standartą.

1948 m. buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kurios 10 straipsnyje nurodoma:

Kiekvienas turi visiškai lygią teisę, kad, nustatant jo teises ir pareigas ir jam pareiškus baudžiamąjį kaltinimą, jo bylą teisingai ir viešai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Vėliau ši teisė buvo įtraukta į tarptautines ir regionines žmogaus teisių konvencijas.

Kontekste

Šaltiniai

Paskutinį kartą atnaujinta 22/09/2024