Konstitucinis Teismas
2019 m. sausio 11 d.
Nr. KT3-N1/2019
Faktai
Bylą inicijavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir prašė ištirti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų, pagal kurias leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvoje gyvena jo sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, turintis Lietuvos pilietybę arba leidimą gyventi Lietuvoje, atitiktį Konstitucijai.
Skundas
Pareiškėjas manė, kad užsieniečiui, kitoje valstybėje sudariusiam santuoką arba registruotos partnerystės sutartį su tos pačios lyties asmeniu, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal ginčytą nuostatą negali būti išduodamas, todėl pareiškėjui kilo abejonių dėl šios nuostatos atitikties Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teismo sprendimas
Teismas priminė, kad Konstitucijoje įtvirtintas privataus gyvenimo neliečiamumas. Įstatymu nustatant naudojimosi asmens teise į privatų ir šeimos gyvenimą apribojimus, kurie būtini demokratinėje visuomenėje ir kuriais siekiama konstituciškai svarbių tikslų, turi būti laikomasi konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, proporcingumo principų.
Nutarime konstatuota, kad viena iš pagal Konstituciją draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu. Demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu diskriminuoti asmenis vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos.
Teismas priminė, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto. Konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu ir pagal Konstituciją saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu. Teismas pažymėjo, kad šeima gali būti sukurta ne tik Lietuvoje, bet ir pagal kitos valstybės teisę.
Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį su laisvu asmenų judėjimu Europos Sąjungoje ir migracija susijusį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų įtvirtinta teisė šeimai, sukurtai dviejų tos pačios lyties asmenų kitoje valstybėje teisėtai sudarytos santuokos ar registruotos partnerystės pagrindu, susijungti.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pagal ginčytą įstatymo nuostatą leidimas laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui šeimos susijungimo atveju negali būti išduodamas, kai Lietuvoje gyvena tos pačios lyties jo sutuoktinis arba partneris, kuris yra Lietuvos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje.