Konstitucinis Teismas
2007 m. spalio 22 d.
Faktai
Bylą inicijavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris prašė ištirti, ar Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Skundas
Pareiškėjas abejojo, ar pagal Konstituciją galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teisėjų valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas būtų susieti su kitomis asmens gaunamomis pajamomis. Pareiškėjo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiama asmens teisė gauti užtarnautos pensijos išmokas, taigi ir nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę, taip pat pažeidžiama Konstitucijos laiduojama piliečio teisė gauti pensiją, kuri suponuoja teisinį tikrumą ir sukuria asmens teisėtą lūkestį, kad jam, įgijus reikalaujamą stažą ir sulaukus reikalaujamo amžiaus, bus mokama nustatyto dydžio pensija, garantuojanti atitinkamas pajamas. Be to, pareiškėjo teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu suvaržoma Konstitucijoje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą, taip pat buvusių teisėjų, gaunančių pensiją, teisė dalyvauti ūkinėje veikloje.
Teismo sprendimas
Teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmeniui, kuriam paskirta ir mokama senatvės pensija, būtent dėl to būtų suvaržyta galimybė laisvai pasirinkti darbą bei verslą; galimybės laisvai pasirinkti darbą bei verslą suvaržymu laikytinas ir toks teisinis reguliavimas, kai asmuo negali darbo bei verslo laisvai pasirinkti dėl to, kad įgyvendinus šią teisę jam būtų nemokama paskirta ir iki tol mokėta senatvės pensija.
Nutarime pabrėžta, kad jeigu įstatymų leidėjas įtvirtina tokią teisėjo socialinę (materialinę) garantiją nutrūkus teisėjo įgaliojimams, kaip teisėjo pensija, jis, paisydamas Konstitucijos, gali nustatyti ir atvejus, kai teisėjo pensija (kuri yra siejama su teisėjo konstituciniu statusu) buvusiam teisėjui yra neskiriama ir (arba) paskirtoji teisėjų valstybinė pensija buvusiam teisėjui nebemokama; įstatymu nustatant atvejus, kai teisėjo pensija buvusiam teisėjui yra neskiriama, turi būti atsižvelgiama į konstitucinius teisėjo įgaliojimų nutrūkimo pagrindus; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos nukrypti nuo konstitucinio teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo.
Teismas pažymėjo, kad teisėjų valstybinės pensijos skyrimo susiejimas su buvusio teisėjo gaunamomis ginčijamoje nuostatoje nurodytomis pajamomis, kai buvęs teisėjas turi tam tikrų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos įmokos, arba gauna ligos išmokas, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas, yra konstituciškai nepagrįstas. Dėl tokio teisinio reguliavimo teisėjų valstybinė pensija iš esmės paneigiama. Tai nedera su konstituciniu teisėjo ir teismų nepriklausomumo principu, kuris suponuoja teisėjo socialines (materialines) garantijas nutrūkus jo įgaliojimams. Atitinkamai, Teismas pripažino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata prieštaravo Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui.