Konstitucinis Teismas
2008 m. gegužės 28 d.
Faktai
Bylą inicijavo Rokiškio rajono apylinkės teismas, kuris prašė ištirti, ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nuostata, kurioje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymus taip pat renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), neprieštarauja Konstitucijai.
Skundas
Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismai vykdydami teisingumą neturėtų dalyvauti bylų tyrimo stadijoje, kontroliuojant tyrimą, palaikant kaltinimą. Vykdydamas teisingumą, teismas turėtų nagrinėti jau parengtą bylą, kurioje jau yra surinkti reikšmingi duomenys, padedantys nustatyti tiesą byloje, o pagal ATPK teismas įtraukiamas į bylos aplinkybių nustatymą. Pareiškėjo nuomone, taisydamas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, tyrimo klaidas ir rinkdamas trūkstamus įrodymus teismas atlieka kaltintojo vaidmenį, taigi jo veiksmuose atsiranda teisingumo vykdymui nebūdingų elementų, pažeidžiami valdžių padalijimo, nepriklausomumo principai. Ginčijama ATPK nuostata, pareiškėjo manymu, sudaro prielaidas teismui stoti kurios nors šalies pusėn ir kartu su ja pradėti rinkti įrodymus kitos šalies nenaudai. Taigi teismas tampa šališkas.
Teismo sprendimas
Teismas konstatavo, kad ATPK nenukrypstama nuo Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų. Teismas (teisėjas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo objektyviai ir nešališkai ištirti, patikrinti bei įvertinti byloje esančius administracinio teisės pažeidimo padarymo duomenis (įrodymus) ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius šį pažeidimą, kaltumo. Teismas pažymėjo, kad galimos tokios situacijos, kai nagrinėjant bylą teisme paaiškėja aplinkybės, svarbios priimant teisingą sprendimą, tačiau nenustatytos administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio asmens, arba kai pateiktos teismui medžiagos neužtenka teisingam sprendimui priimti. Tokiu atveju teismas (teisėjas), siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti reikiamus proceso veiksmus, nes teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga teismui yra pateikta. Kartu pabrėžta, kad atlikdamas proceso veiksmus teismas turi veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas.
Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus. Teismas pažymėjo, kad nors teisinis reguliavimas, kai panašūs įgaliojimai rinkti įrodymus yra nustatyti ir vykdomąją valdžią įgyvendinančioms institucijoms (pareigūnams), ir teismams, vykdantiems teisingumą, teisės požiūriu yra nekorektiškas, teisiškai ydingas, tačiau vien tai savaime nėra pagrindas pripažinti ginčijamą nuostatą prieštaraujančia Konstitucijai. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus Teismas pripažino, kad ATPK nuostata neprieštarauja Konstitucijai.