Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2009 m. balandžio 28 d.
Faktai
Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, nustatančių terminą apeliaciniam skundui paduoti ir reglamentuojančių termino atnaujinimo tvarką, taikymo.
Prašymas
Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Jis nurodė, kad apeliacinį skundą pateikė nepraleidęs termino, tačiau skundas apylinkės teismo nutartimi jam grąžintas, nes nebuvo pašalinti apeliacinio skundo trūkumai, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis negavo teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, todėl manė, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teismo sprendimas
Apeliacinės instancijos teismas, tik formaliai įvertindamas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateikto įrodymo, todėl pažeidė procesinės teisės normas dėl įrodymų vertinimo. Sąžiningai procesiškai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka.
Apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą.
Teismas panikino žemesnės instancijos teismų nutartis ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.