Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2014 m. liepos 4 d.
Faktai
Byloje keliami proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo (liudytojų apklausos, ekspertizės skyrimo) taisykles. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami iškeldinti atsakovą iš buto, priteisti tam tikrą sumą skolos už komunalinius mokesčius ir bylinėjimosi išlaidas.
Prašymas
Kasatorius savo prašymą naikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus grindė tuo, kad žemesnės instancijos teismas tenkino tik dalį atsakovo prašymo (nusprendė apklausti tik 4 liudytojus iš prašomų 10). Teismas taip pat atsisakė skirti rašysenos ekspertizę. Kasatorius pažymi, kad teisėjai nėra rašysenos ekspertai, todėl teisėjų kolegijos pritarimas pirmosios instancijos teismo sprendimui atsisakyti skirti ekspertizę motyvuojant tuo, kad teismui pateiktų rašytų laiškų ir testamente esančio parašo braižas panašus, nepakankamas.
Teismo sprendimas
Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas, ar prašymas paduotas laikantis tvarkos, ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla, ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais, ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą ir kitas aplinkybes.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotas principas, jog Konvencijos 6 straipsnyje aiškiai neįtvirtinta teisė, kad būtų iškviesti liudytojai ar teismo priimti kiti įrodymai civiliniame procese, todėl nacionaliniai teismai (ne tarptautinis teismas) turi vertinti visų byloje esančių įrodymų svarbą ir įrodomąją reikšmę.
Kasacinio teismo nurodyta, kad įrodymais galima laikyti tik tokius faktinius duomenis, kurie atitinka 4 požymius: pirma, įrodymas turi būti tam tikri duomenys, informacija, žinios apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką; antra, įrodymas turi turėti ryšį su byla, su faktais, sudarančiais įrodinėjimo dalyką (įrodymų sąsajumas); trečia, įrodymas turi būti gautas, pateiktas, surinktas, ištirtas ir įvertintas tik įstatyme nustatyta tvarka; ketvirta, informacija turi būti gauti tik iš įstatyme nustatyto šaltinio ar įrodinėjimo priemonės.
Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė ir kasatorius neįrodė tokių išimtinių aplinkybių. Dėl to kasatoriaus pateiktos liudytojų parodymų kopijos laikytinos neatitinkančiomis įrodinėjimo priemonių leistinumo požymio, o atsisakymas priimti tokius įrodymus negali būti prilyginamas atsisakymui apklausti liudytojus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, nusprendė, kad jos nesudaro pagrindo pripažinti, jog kasatoriaus teisės į tinkamą procesą buvo pažeistos.
Teismas, spręsdamas ginčus dėl ekspertizės skyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros. Asmuo, reikalaudamas teismo skirti ekspertizę, turi tai motyvuoti.