Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2011 m. lapkričio 11 d.
Faktai
Byloje, be kita ko, kilo ginčas dėl proceso teisės normų, nustatančių įrodymų įvertinimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė sudarė su atsakovu išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo išlaikyti ieškovę. Ieškovės teigimu, atsakovas tinkamai nebevykdė sutarties sąlygų, todėl ji prašė šią sutartį nutraukti ir grąžinti perleistą atsakovui nekilnojamąjį turtą.
Prašymas
Ieškovė prašė panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus, be kita ko, nes ji teigė, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, nepagrįstai atleido atsakovą nuo įrodinėjimo pareigos, nors šios kategorijos bylose, kilus ginčui dėl išlaikymo neteikimo ar nepakankamo teikimo, pareigą įrodyti, kad buvo teiktas tinkamas išlaikymas, turėjo atsakovas.
Teismo sprendimas
Teismas pažymėjo, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę.
Teismų praktikoje nurodyta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme; pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti, o rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams; rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas rėmėsi iš esmės tik kasatorės paaiškinimais, kad jos nereikėjo slaugyti ir jai nebuvo būtina priežiūra, nepagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais bei rašytiniais dokumentais, iš kurių matyti, kad priežiūra kasatorei nebuvo teikiama. Teismui buvo pateikta duomenų apie netinkamą ginčo sutarties vykdymą, todėl atsakovui teko pareiga įrodyti priešingai, tačiau atsakovas to neįrodė.