Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
2010 m. lapkričio 30 d.
Faktai
Ginčo esmė – apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui įgyvendinimo sąlygų įvertinimas ir pasinaudojimo šia teise byloje pagrįstumo patikra. Bendrai, ginčas kilo dėl sugadintų statybinių medžiagų ir su tuo susijusių išlaidų.
Prašymas
Ieškovas prašė panaikinti apygardos teismo nutartį ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Prašymą ieškovas grindė, be kita ko, tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pats galėjo išsireikalauti reikiamus duomenis.
Teismo sprendimas
Civiliniame procese ribojama apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Tai visų pirma siejama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teise į bylos išnagrinėjimą teisme per protingą terminą. Ši teisė gali būti užtikrinta tik tuo atveju, jeigu procesas byloje nuosekliai vyks pirmiausia pirmosios instancijos teisme, po to – apeliacinės instancijos teisme ir byla nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai. Bet kuris bylos grąžinimo žemesnei instancijai atvejis reiškia, kad bylinėjimosi trukmė gerokai pailgėja. Siekdamas to išvengti įstatymų leidėjas nustatė, kad byla gali būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik išimtiniais atvejais.
Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra kraštutinė priemonė.
Įvertines konkrečios bylos aplinkybes, Teismas panaikino apygardos teismo nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti peliacinės instancijos teismui.