Konstitucinis Teismas
2017 m. gruodžio 19 d.
Nr. KT20-11/2017
Faktai
Pagal Seimo paklausimą vertinta Seimo nario Kęstučio Pūko, kuriam buvo pradėta apkaltos byla, veiksmų atitiktis Konstitucijai. Teismas vertino Seimo nario veiksmus, nukreiptus į Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančius ir šias pareigas užimti pretenduojančius asmenis.
Skundas
Teigta, kad Seimo narys galimai žemino Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių ir šias pareigas užimti pretenduojančių asmenų orumą, kyšosi į jų privatų gyvenimą, juos diskriminavo.
Teismo sprendimas
Viena iš pagal Konstituciją draudžiamo diskriminavimo formų yra priekabiavimas, kuris suprantamas kaip užgaulus, nepriimtinas ar nepageidaujamas elgesys, kai dėl lyties ar kitų požymių siekiama pažeminti ar yra žeminamas asmens orumas ir kuriama jam priešiška, jį bauginanti, žeminanti ar žeidžianti aplinka. Priekabiavimu kėsinamasi ir į fizinį ar psichinį asmens neliečiamumą, sutrikdoma žmogaus fizinė, psichinė ir dvasinė būsena, suvaržoma jo fizinio aktyvumo, intelektinės ir kūrybinės laisvės, taigi ir laisvos asmenybės, raiška, gali būti pasunkinami santykiai su kitais asmenimis. Priekabiavimas gali sukelti ilgalaikes ar net nuolatines pasekmes, neigiamai veikiančias asmens privatų ir socialinį gyvenimą. Taigi priekabiavimu yra pažeidžiamos žmogaus teisės į orumo apsaugą, asmens ir privataus gyvenimo neliečiamumą, taip pat teisė nebūti diskriminuojamam.
Seksualinio priekabiavimo, kuris yra viena iš priekabiavimo dėl lyties formų, skiriamasis bruožas yra asmeniui, prie kurio priekabiaujama, nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys.
Priekabiavimo faktams nustatyti nebūtina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujama, aiškiai ir kategoriškai prieštarautų tokiam elgesiui, kai akivaizdu, kad toks elgesys šiam asmeniui buvo nepriimtinas ir objektyviai įžeidžiamas; vertinant, ar tam tikras elgesys laikytinas priekabiavimu, atsižvelgtina į tai, kaip jį suvokė asmuo, prie kurio buvo priekabiaujama (nebūtina nustatyti asmens, kuris galbūt priekabiavo). Atsižvelgiant į minėtą priekabiavimo pobūdį ir pasekmes, priekabiavimo faktams paneigti nepakanka, kad juos neigia asmuo, kuris galbūt priekabiavo, bet privalu atsižvelgti į visas kitas šiems faktams nustatyti reikšmingas aplinkybes.
Išvadoje pabrėžta, kad dėl priekabiavimo pobūdžio ir jo sukeliamų pasekmių Seimo nario elgesiu, kuris gali būti laikomas priekabiavimu, neišvengiamai žeminama Seimo – Tautos atstovybės reputacija ir autoritetas bei diskredituojama valstybės valdžia nepriklausomai nuo to, ar toks Seimo nario elgesys yra susijęs su jo parlamentine veikla arba naudojimusi konstituciniu Seimo nario statusu. Seimo nario diskriminacinis ir žeminantis žmogaus orumą elgesys, kuris gali būti laikomas priekabiavimu dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą, laikytinas šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu, taip pat Seimo nario priesaikos sulaužymu.
Teismo vertinimu, Seimo nario veiksmai iš esmės atitinka priekabiavimo dėl lyties ir seksualinio priekabiavimo požymius. Teismas pripažino, kad Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją.