Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
2011 m. sausio 3 d.
Faktai
Pareiškėjos skundėsi, kad institucijos nepagrįstai atmetė jų prašymus, nepaisydama pateiktų įrodymų apie jų tėvo persekiojimą ir šeimos tremtį, kurią patyrė dėl okupacinio režimo, įskaitant tėvo priverstinį gyvenimą svetima pavarde.
Skundas
Pareiškėjos prašė: panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorės įsakymą, kuriuo joms nepripažintas nukentėjusiųjų nuo okupacijos asmenų teisinis statusas ir tokį statusą pripažinti. Jos taip pat skundėsi, kad procese nedalyvavo vertėjas.
Teismo sprendimas
Byloje nėra įrodymų, kurie galėtų būti vertinami kaip pagrindžiantys pareiškėjų kaip tremtinių statusą. Taigi, patikrinusi bylą teisėju kolegija prieina prie išvados, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija pagrįstai pasiūlė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniam direktoriui nepripažinti pareiškėjoms nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusio asmens teisinio statuso, o Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius pagrįstai tokio statuso nepripažino. Pareiškėjos nepasinaudojo teise apskųsti komisijos išvados, nors tokią teisę turėjo ir apie ją žinojo.
Administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba, o asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo teismo posėdis vyko nedalyvaujant vertėjai, bet byloje nėra duomenų, kad posėdyje pareiškėja būtų nurodžiusi, kad ji nesupranta proceso kalbos ir prašiusi kviesti vertėją. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje pareiškėja patvirtino, kad jos pozicija nagrinėjamoje byloje, tiek bylą nagrinėjant pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose, nesiskiria nuo jos sesers pareiškėjos pozicijos ir ji visiškai palaiko argumentus. Esant tokioms aplinkybėms konstatuota, jog vertėjo nedalyvavimas posėdyje negali būti laikomas esminiu procesinių teisių pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atmesti ir pareiškėjų argumentai, esą pirmosios instancijos teismas pažeidė jų procesines teises neprijungdamas prie bylos nevalstybine kalba surašytų (neišverstų į lietuvių kalbą) dokumentų. Dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami teismui išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti, todėl nepriimdamas neišversto į valstybinę kalbą ir nustatyta tvarka nepatvirtinto dokumento teismas nepažeidė administracinio proceso normų.
Atitinkamai, teismas atmetė apeliacinį skundą.