Europos Žmogaus Teisių Teismas
2006 m. lapkričio 23 d.
Faktai
Pareiškėjas apskundė mokesčių inspekcijos sprendimą, kuriuo jam buvo skirta apie 300 eurų bauda, ir paprašė teismo surengti žodinį bylos nagrinėjimą. Mokesčių inspektorius pateikė savo poziciją, kurią pareiškėjas pakomentavo. Teismas nusprendė, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes abi šalys pateikė visą reikiamą informaciją raštu. Jis tokio sprendimo skųsti negalėjo.
Skundas
Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes teismas jo byloje neorganizavo žodinio bylos nagrinėjimo.
Teismo sprendimas
Teismas pažymėjo, kad žodinis ir viešas bylos nagrinėjimas yra pagrindinis principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šis principas yra ypač svarbus baudžiamosiose bylose, kuriose paprastai turi egzistuoti pirmosios instancijos teismas, kuris visiškai atitinka Konvencijos 6 straipsnio reikalavimus, o pareiškėjas turi teisę į tai, kad jo byla būtų „išklausyta“, kad jis turėtų galimybę pateikti savo gynybos įrodymus, išklausyti prieš jį pateiktus įrodymus, (kryžmiškai) apklausti liudytojus. Tačiau teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti. Žodinis bylos nagrinėjimas gali būti nebūtinas, jei nėra patikimumo iššūkių ar ginčytinų faktų, dėl kurių būtina surengti bylos nagrinėjimą, ir teismai gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą remdamiesi šalių pateiktais dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais. Šioje byloje apeliacinis teismas paprašė mokesčių inspektoriaus pateikti rašytines pastabas, o po to – pareiškėjo pasirinkto eksperto pareiškimą.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis teismas nusprendė, kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo akivaizdžiai nebūtinas, nes pareiškėjo pateikta informacija sudarė pakankamą faktinį pagrindą bylos nagrinėjimui. Teismas neabejojo, kad patikrinti ir užtikrinti, jog mokesčių mokėtojas teisingai pateikė savo reikalų ataskaitą ir kad dokumentai buvo tinkamai pateikti, dažnai gali būti veiksmingiau padaryti raštu nei žodžiu. Kadangi pareiškėjas taip pat turėjo galimybę prašyti žodinio bylos nagrinėjimo, o atitinkamas papildomas mokestis buvo palyginti nedidelis, prieita išvados, kad žodinis bylos nagrinėjimas nebuvo būtinas ir tai nepažeidė pareiškėjo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.