Konstitucinis Teismas
2014 m. kovo 10 d.
Byla Nr. 16/98
Faktai
Pareiškėjas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas teisėjų drausminės atsakomybės klausimus kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išaiškinti Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimo nuostatas: teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijos nesudaro jokių prielaidų jomis prisidengiant teisėjui vengti tinkamai atlikti savo pareigas, aplaidžiai nagrinėti bylas; teisėjai turi saugoti savo profesijos garbę ir prestižą; teismų savivaldos sistema privalo užtikrinti, kad teisėjai deramai atliks savo pareigas, kad kiekvienas neteisėtas ar neetiškas teisėjo poelgis bus deramai įvertintas.
Teismo sprendimas
Teismas pažymėjo, kad konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas nepaneigia galimybės taikyti teisėjams drausminę atsakomybę už vengimą atlikti pareigas be pateisinamos priežasties, netinkamą pareigų atlikimą (įskaitant aplaidų bylų nagrinėjimą), tačiau vien tai, kad aukštesnės instancijos teismas, peržiūrėjęs teisėjo priimtą sprendimą, jį pakeitė arba panaikino, nereiškia, kad yra pagrindas taikyti teisėjui drausminę atsakomybę, atleisti jį iš pareigų pripažinus, kad savo poelgiu jis pažemino teisėjo vardą.
Nuolat pasikartojančios šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti teisėjui priimant sprendimus, yra pagrindas teismų savivaldos institucijai teisėjo elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą (aplaidų bylų nagrinėjimą), reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti teisėjui drausminę atsakomybę, pripažinti jį savo poelgiu pažeminusiu teisėjo vardą; teismų savivaldos sistema privalo veikti taip, kad būtų sudarytos prielaidos teisėją, savo poelgiu pažeminusį teisėjo vardą, atleisti iš pareigų.
Būtina nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga yra teisėjo procesinis nepriklausomumas ir savarankiškumas sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus; tik pats teismas sprendžia, kaip jam reikėtų nagrinėti bylą. Nė vienas teisėjas, vykdydamas teisingumą, nėra ir negali būti pavaldus jokiam kitam teisėjui ar kurio nors teismo pirmininkui. Tik aukštesnės pakopos teismas proceso įstatymų nustatyta tvarka gali peržiūrėti ir pakeisti ar panaikinti teisėjo sprendimus. Šalinti žemesnių instancijų teismų padarytas fakto ar teisės klaidas, neleisti įvykdyti neteisingumo yra teismų instancinės sistemos paskirtis, teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą.