Klimato kaita vis labiau pripažįstama ne tik kaip aplinkosaugos, bet ir kaip žmogaus teisių problema. Lietuvoje poveikis jau matomas – žiemos šiltesnės, vasaros karštesnės, o ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip potvyniai, sausros ir audros, tampa vis dažnesni. Šie įvykiai pažeidžia teisę į švarią, sveiką ir tvarią aplinką, kuri yra daugelio žmogaus teisių įgyvendinimo prielaida.
Siekdamos apsaugoti aplinką, valstybės, kurios yra Jungtinių Tautų Paryžiaus susitarimo šalys, įskaitant Lietuvą, įsipareigojo mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį. Tai reiškia, kad valstybė privalo veikti konkrečiai, griežtai reglamentuotai ir kontroliuojamai, kad įvertintų ir praneštų apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinius, ribotų tokius išmetimus, taip pat taikant reguliavimo priemones prisitaikytų prie naujų realijų, kad būtų išvengta dabartinio ir būsimo neigiamo klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms.
Valstybių pareigos mažinti su klimatu susijusį neigiamą jų jurisdikcijai priklausančios veiklos poveikį taip pat kyla iš tarptautinės žmogaus teisių teisės, kitų atitinkamų aplinkosaugos sutarčių, taip pat iš atitinkamų įsipareigojimų pagal tarptautinę paprotinę teisę. Todėl neįmanoma atsisakyti šių įsipareigojimų tiesiog pasitraukus iš Paryžiaus susitarimo.
Apie šį skyrių
Šiame Gido skyriuje bus paaiškinta, kokioms žmogaus teisėms gali būti daromas poveikis dėl klimato kaitos, kokios yra valstybės pareigos kovojant su klimato kaita ir kokių veiksmų galite imtis, jei manote, kad jūsų žmogaus teisės buvo pažeistos.