Kas sudaro pareigą ginti teisę į gyvybę ir kaip įvertinti ar ši teisė buvo pažeista?
Kiekvienas turi teisę į gyvybę. Tai reiškia, kad valstybės pareigūnai ne tik negali be reikalo atimti gyvybės, bet ir turi aktyviai ginti šią teisę ir tirti visus nenatūralios mirties atvejus.
Tai reiškia, kad:
- valstybės pareigūnai gali naudoti mirtiną jėgą tik labai retais, išimtiniais atvejais, kai tai yra būtina
- valstybės pareigūnai, žinantys, kad kokio nors asmens gyvybei gresia ar gali grėsti pavojus, turi pareigą šio asmens gyvybę apsaugoti bet kokiomis pagrįstomis priemonėmis
- valstybės pareiga yra tirti bet kokį atvejį, kai buvo atimta kieno nors gyvybė
Sužinokite daugiau:
Bendrieji principai
Valstybės pareigūnai, pavyzdžiui, policininkai, kalėjimo pareigūnai ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai vykdydami savo kasdienes pareigas mirtiną grėsmę keliančios jėgos paprastai naudoti negali. Tačiau kai kuriais išskirtiniais atvejais jie turi naudoti mirtiną jėgą siekdami išvengti dar didesnės žalos. Valstybės pareigūnai gali naudoti mirtiną jėgą tik šiose situacijose:
- siekiant apginti asmenį nuo neteisėto smurto
- siekdami įvykdyti teisėtą suėmimą
- neleisdami pabėgti teisėtai sulaikytam asmeniui
- siekdami numalšinti maištą ar sukilimą
pavyzdys Kalėjimo prižiūrėtojas gali naudoti ginklą prieš kalinį, kuris bando pabėgti iš kalėjimo ir gali kelti pavojų kitiems žmonėms. Tačiau kalėjimo prižiūrėtojui neleidžiama naudoti ginklo prieš žmogų, kuris atsisako būti perkeltas į kitą įkalinimo vietą, bet nekelia pavojaus niekino gyvybei ar sveikatai.
svarbu Tyčinis žmogaus nužudymas yra draudžiamas.
Mirtinos jėgos naudojimo tvarką turi reglamentuoti valstybės įstatymai, o valstybės pareigūnai privalo šios tvarkos griežtai laikytis.
Vertinimo kriterijai
Mirtiną jėgą galima naudoti tik tada, kai tai neišvengiama, ir ji turi būti proporcinga asmens keliamam pavojui. Jeigu jėgos panaudojimo padarinys buvo mirtis, valstybė turi įrodyti šiuos dalykus:
- egzistavo vienas iš pirmiau nurodytų teisėtų tikslų
- nebuvo jokių kitų veiksmingų priemonių situacijai pašalinti
- mirtinos jėgos naudojimas buvo proporcingas atliekamam pažeidimui ir asmens keliamo pavojaus lygiui
pavyzdys Šaunamasis ginklas nebuvo naudojamas išvengti neginkluotų asmenų muštynių arba suimtasis, mėginęs pabėgti iš teisėto sulaikymo vietos, veikiausiai būtų kam nors padaręs labai didelės žalos.
Valstybei gali tekti prisiimti atsakomybę neatsižvelgiant į tai, ar jos pareigūnai tiesiogiai ar netiesiogiai nužudė asmenį ir ar jie siekė jį nužudyti. Todėl mirtina jėga visada turi būti naudojami atsargiai, ir, jei įmanoma, pagal teisingą planą, atsižvelgiant į riziką bet kokiems pašaliniams asmenims.
Jei valstybės pareigūnai, naudodami mirtiną jėgą, šių taisyklių nesilaikė ir tai lėmė kieno nors mirtį, teisė į gyvybę veikiausiai buvo pažeista.
Valstybės institucijos, žinančios ar turinčios žinoti, kad kieno nors gyvybei gresia realus pavojus, turi imtis visų būtinų pagrįstų veiksmų pavojui išvengti.
pavyzdys Policijos ar kalėjimo pareigūnai privalo pašalinti sulaikytąjį iš kameros, jei kiti kameroje laikomi asmenys jį užpuolė ar išreiškė jam realų grasinimą mirtimi.
Ypatingą dėmesį reikia skirti asmenims, esantiems valstybės institucijų žinioje, tokiems kaip sulaikytieji ar kaliniai, nes jų mirties atveju valstybė turėtų pateikti paaiškinimą.
pavyzdys Jei sulaikytasis buvo rimtai sužeistas arba yra jo savižudybės požymių, bet jis negavo medicininės ar specialiosios pagalbos ir dėl to mirė, veikiausiai valstybė pažeidė pareigą apsaugoti gyvybę.
Vis dėlto pareiga apsaugoti gyvybę nereiškia, kad valstybės institucijos turi imtis veiksmų, kurių negali būti pagrįstai tikimasi, arba siekiant išvengti asmens žūties darytų tai, kas neįmanoma.
Lietuvos teisėsaugos institucijų pareiga yra tinkamai ištirti visus atvejus, kai jūsų šeimos narys ar artimas giminaitis miršta sulaikymo vietoje ar kalėjime. Net kai šiose situacijose valstybė nėra tiesiogiai atsakinga už mirtį, ji visada privalo tinkamai ištirti, kas atsitiko, ir sužinoti, ar kas nors yra atsakingas už jūsų šeimos nario ar giminaičio mirtį.
Tyrimą reikia pradėti nedelsiant, jis turi būti išsamus bei veiksmingas.
Jei valstybė jūsų šeimos nario ar giminaičio mirties atvejo neištiria ir nenustato, ar mirtį sukeliant dalyvavo valstybės pareigūnai, tai laikoma teisės į gyvybę pažeidimu.