Pilietinis pasipriešinimas – nekarinių, taikių veiksmų visuma, kuria visuomenė gina savo valstybę, demokratiją ir žmogaus teises.
Pilietinis pasipriešinimas apima daugelį skirtingų nesmurtinių priemonių, naudojamų tiek taikos metu, siekiant užkirsti kelią valdžios piktnaudžiavimui, tiek karo ar okupacijos atveju – kaip visuotinės gynybos dalis. Pilietinio pasipriešinimo formos gali būti labai įvairios, nuo įprastų viešų protestų iki kasdienio atsisakymo bendradarbiauti su neteisėta valdžia. Pasipriešinimo formos paprastai skirstomos į kelias grupes:
- Viešieji protesto veiksmai – demonstracijos, mitingai, eisenos, piketai, streikai, kūrybinės akcijos ar boikotai. Tokie veiksmai leidžia išreikšti visuomenės valią, parodyti nepritarimą valdžios veiksmams ar agresoriaus politikai
- Civilinis nepaklusnumas – sąmoningas, dažnai viešas, įstatymų ar valdžios nurodymų nesilaikymas, kai laikomasi nesmurtinės taktikos (pvz., mokesčių nemokėjimas, atsisakymas vykdyti neteisėtus įsakymus). Tokios priemonės naudojamos tiek taikos, tiek okupacijos metu
- Bendruomenėse skatinamas atsparumas – kasdienės veiklos, kurios neleidžia agresoriui įsitvirtinti: atsisakymas bendradarbiauti, simbolinis pasipriešinimas (pvz., vėliavų, ženklų naudojimas), alternatyvių informacijos kanalų kūrimas, bendruomenių saviorganizacija. Tokie veiksmai ypač svarbūs okupacijos ar krizės metu, kai institucijų veikla gali būti apribota
- Informacinis pasipriešinimas – visuomenės aktyvumas skleidžiant teisingą informaciją, kovojant su propaganda, kuriant alternatyvius informacijos kanalus, palaikant ryšius su tarptautiniais partneriais
- Ekonominės ir institucinės paramos atsisakymas – agresoriaus ar neteisėtos valdžios remiamų įmonių boikotas, viešųjų paslaugų teikimo atsisakymas, tokiais veiksmais siekiant apsunkinti priešiškos šalies įsitvirtinimą
Visos šios priemonės remiasi Konstitucijoje įtvirtintomis teisėmis – susirinkimų ir asociacijos laisve bei saviraiškos laisve. Jas saugo ir tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai. Tarptautiniai standartai (Jungtinių Tautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos gairės) pabrėžia, kad taikus pasipriešinimas turi apsaugą, o valdžios institucijų pareiga – sudaryti sąlygas tokioms veikloms.
Lietuvoje pilietinis pasipriešinimas laikomas neatsiejama visuotinio pasirengimo gynybai dalimi. Piliečių ir bendruomenių atsparumas, nesmurtinė rezistencija ir atsisakymas bendradarbiauti laikomi valstybės gynybos strategijos dalimi. Tokios priemonės papildo karines priemones ir padeda užtikrinti, kad visuomenė liktų atspari tiek išorės agresijai, tiek vidaus grėsmėms.
svarbu Taikos metu pilietinio pasipriešinimo veiksmus gali reikėti suderinti su institucijomis, pvz., savivaldybių administracija ir policija, o karo padėties ar mobilizacijos metu – su karinėmis struktūromis. Tai padeda užtikrinti dalyvių saugumą ir visuomenės budrumą.
Pilietinis pasipriešinimas ir žmogaus teisės
Pilietinis pasipriešinimas remiasi susirinkimų, asociacijos ir saviraiškos laisvėmis, kurios gali būti ribojamos tik įstatymu ir proporcingai (pvz., kai būtina apsaugoti viešąją tvarką ar kitų asmenų teises).
Apie šį skyrių
Šiame Gido skyriuje apžvelgiama, kokios yra pilietinio pasipriešinimo formos, kaip dalyvauti tokiame pasipriešinime ir kokie gali būti pilietinio pasipriešinimo ribojimai.