Technologijos gali būti naudojamos stebėjimui. Jų pagalba gali būti atliekamas vaizdo, interneto ir kitų elektroninių ryšių stebėjimas, diegiama šnipinėjimo programinė įranga, atliekama duomenų gavyba, profiliavimas ir kt.
Pastaraisiais dešimtmečiais stebėjimo technologijos naudojamos vis plačiau. Šios technologijos apima ne tik vaizdo stebėjimą, bet ir platų spektrą kitų priemonių, skirtų asmenų veiklai stebėti, rinkti ir analizuoti duomenis.
pavyzdys Teisėsaugos institucijos gali prašyti mobiliojo ryšio operatorių atskleisti informaciją apie tai, kurie naudotojai buvo prisijungę prie tam tikro mobiliojo ryšio bokšto netoli nužudymo vietos, nusikaltimo metu, kad būtų galima nustatyti galimą nusikaltėlį.
Stebėjimo technologijų naudojimas privalo atitikti žmogaus teisių standartus.
Teisėtas tikslas
Stebėjimas leidžiamas tik esant konkrečiam teisėtam tikslui, pavyzdžiui, viešosios tvarkos pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijai. Tačiau yra situacijų kai stebėjimas bus visiškai nepriimtinas, pavyzdžiui, vaizdo stebėjimas tualetuose ir persirengimo kambariuose.
Apskritai stebėti leidžiama tik konkrečiais atvejais, kurie išsamiai išvardyti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente. Jei jūsų situacija nepatenka į išvardytus atvejus, reikalingas jūsų sutikimas kad stebėjimas būtų teisėtas. Kartais jūsų sutikimas gali būti išreikštas ne raštu ir žodžiu, o pavyzdžiui, įeinant į teritoriją, kuri stebima vaizdo kameromis ir kurioje apie tai informuojama ženklais.
Svarbu nepamiršti, kad teisėsaugos institucijos turi teisę vykdyti kai kurias slaptas operacijas. Šiuos veiksmus institucijos atlieka siekdamos surinkti įrodymus, įprastai dėl pradėto baudžiamojo proceso. Tai gali būti elektroninių ryšių priemonių stebėjimas ir kitos informacijos rinkimas. Kai kurie iš šių veiksmų gali būti atliekami jums nežinant. Apie tokius, prieš jus nukreiptus veiksmus, būsite informuotas po to, kai jie bus baigti.
Daugiau apie ikiteisminio tyrimo ir operatyvinius veiksmus skaitykite šiame Gide.
Ar stebėjimas vykdomas teisėtai?
Norėdami įvertinti, ar stebėjimas vykdomas teisėtai ir ar buvo pakankamai gerbiamas jūsų privatumas, žiūrėkite toliau pateiktus klausimus. Jei jūsų situacijoje atsakymas į vieną iš šių klausimų yra neigiamas, jūsų privatumas galėjo būti pažeistas. Tokiu atveju turite teisę pateikti skundą. Daugiau apie tai, kaip pateikti skundą, skaitykite šiame Gide.
Atliekamas stebėjimas, įrašymas ir vėlesnis duomenų tvarkymas privalo turėti teisinį pagrindą. Tokį pagrindą galite rasti Bendrajame duomenų apsaugos reglamente arba kituose įstatymuose, kurie susiję su konkrečiais renkamais duomenimis arba jūsų atveju taikoma priemone. Pavyzdžiui, Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, kad teismas gali leisti daryti įtariamųjų vaizdo įrašus atliekant slaptą sekimą ikiteisminio tyrimo metu.
Jei sekimas neleidžiamas pagal įstatymus, atliktas veiksmas nėra teisėtas, dėl to gali būti pažeista jūsų teisė į privatų gyvenimą. Tuomet nereikia nagrinėti kitų teisėtumo kriterijų.
Jūsų duomenys turi būti stebimi ir tvarkomi tik siekiant apsaugoti kitus teisėtus interesus. Šiuos teisėtus tikslus galima rasti įvairiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje arba atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose. Šie teisėti interesai gali būti, pvz:
- viešasis saugumas
- nusikalstamų veikų prevencija, tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas
- viešosios tvarkos pažeidimų prevencija
- vaikų apsauga ir kt.
Jei atliekamas stebėjimas ir duomenų tvarkymas neturi teisėto tikslo, stebėjimas yra neteisėtas, o jūsų teisė į privatų gyvenimą gali būti pažeista. Tuomet nereikia toliau nagrinėti, ar stebėjimas buvo būtinas ir proporcingas.
Atliekamas stebėjimas turi būti būtinas ir tinkamas teisėtam tikslui pasiekti. Surinkta informacija turi būti svarbi stebėjimo tikslui pasiekti. Stebėjimas gali būti vykdomas tik tada, jei nėra kitų alternatyvių ar mažiau privatumą ribojančių metodų, kuriais būtų galima pasiekti tą patį tikslą.
Norint įvertinti stebėjimo poreikį, reikėtų atsakyti į šiuos klausimus:
- Ar stebėjimo apimtis nebuvo per plati? Tiksliau, ar nebuvo renkami papildomi duomenys, kurie nėra būtini teisėtų interesų apsaugai?
- Ar surinkti duomenys nebuvo toliau tvarkomi tikslais, kurie nebuvo nustatyti iš pradžių? Jei taip, tokiu atveju reikalingas jūsų sutikimas.
- Ar duomenys nebuvo saugomi ilgiau nei būtina?
Įrašai turėtų būti saugomi labai ribotą laiką, išskyrus atvejus, kai jie naudojami konkrečiam teisėtam tikslui, pavyzdžiui, nusikaltimui tirti. Praėjus nustatytam laikotarpiui arba kai įrašai nebereikalingi pirminiam tikslui, jie turėtų būti ištrinami.
Turėtų būti įvertinta ar yra užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp dviejų interesų – jūsų teisės į privatumą ir valstybės ar kitų asmenų teisėtų interesų. Būtini aiškūs argumentai, kodėl konkrečiu atveju kitų interesai svarbesni už jūsų teises ir atvirkščiai.
Atliekant įvertinimą reikėtų užduoti šiuos klausimus:
a) Kiek laiko buvo vykdomas stebėjimas? Ar jis buvo vykdomas sistemingai?
Jei stebėjimas buvo vykdomas sistemingai gana ilgą laiką, jūsų teisė į privatumą buvo apribota labiau. Stebėjimas turėtų būti nedelsiant nutrauktas, jei jis nebėra būtinas numatytam teisėtam tikslui pasiekti.
b) Ar įrašai buvo atskleisti kitiems asmenims?
Jūsų duomenys be jūsų sutikimo negali būti atskleidžiami kitiems asmenims, išskyrus konkrečius teisės akte nurodytus atvejus.