Technologijos palengvino bendravimą, tačiau kartu palengvino ir misinformacijos bei dezinformacijos sklaidą.
Misinformacija – tai klaidinga arba netiksli informacija. Paprastai tai nėra susiję su piktavališkais ketinimais.
pavyzdys Išgalvotų gandų apie įmones ir jų verslo praktiką skleidimas yra misinformacijos forma, jei gandai skleidžiami tik siekiant pasijuokti iš įmonės.
Dezinformacija – sąmoninga ir apima piktavališkus ketinimus. Ji skleidžia baimę ir įtarumą tarp gyventojų.
pavyzdys Nedemokratinės valstybės dažnai skleidžia dezinformaciją kitose valstybėse siekdamos savo tikslų, pavyzdžiui, destabilizuoti demokratinę sistemą arba apskritai skleisti baimę ir sumaištį visuomenėje.
Tiek misinformacija, tiek dezinformacija nėra naujiena ir egzistuoja šimtmečius, tačiau technologijos leidžia joms įgauti naujas formas. Socialiniai tinklai ir apskritai internetas dėl turimo didelio naudotojų skaičiaus, padeda skleisti turinį, kuris gali būti laikomas misinformacija ir dezinformacija. Skleidžiamos naujos informacijos formos, pavyzdžiui, naudojant dirbtinį intelektą kuriamos „gilios klastotės“ (angl. deep fakes) – kai esamoje nuotraukoje ar vaizdo įraše asmuo pakeičiamas kito asmens atvaizdu.
Kaip kovoti su misinformacija ir dezinformacija?
- Patikrinkite faktus – analizuokite turinį, patikrinkite, kas yra autorius, leidėjas ir ar jie patikimi, ar nurodyti šaltiniai ir vaizdai atrodo tikri
- Pagalvokite prieš dalydamiesi – apsvarstykite, kaip tolesnis informacijos skleidimas gali paveikti kitus
- Praneškite apie bet kokias problemas platformai, kurioje pamatėte informaciją – tokiose platformose, kaip socialiniai tinklai, paprastai yra nustatyta pranešimo ir tikrinimo tvarka
Saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Valstybės turi teisę ir pareigą riboti misinformacijos ir dezinformacijos plitimą, tačiau jos privalo užtikrinti, kad jų taikomos priemonės būtų būtinos ir proporcingos.
Jei asmeniškai nukentėjote nuo misinformacijos ar dezinformacijos, šiame Gide skaitykite apie šmeižtą.