Neapykantos kalba skatina neapykantą ar prievartą prieš asmenis ar jų grupes pagal tam tikrus požymius. Neapykantos kalbos negina saviraiškos laisvė. Tai reiškia, kad valstybė gali teisėtai užkirsti kelią neapykantos kalbai ir už tai bausti.
Sąvoka
Neapykantos kalba yra bet kokia neapykantos ir prievartos, nukreiptos į asmenį ar asmenų grupę, kurstymo, skleidimo ar pateisinimo forma, pagrįsta tam tikrais požymiais, pavyzdžiui, lytimi, seksualine orientacija, rase, etnine grupe, tautybe, kalba, socialine padėtimi, religija ar kitais įsitikinimais.
Kas laikoma neapykantos kalba?
Skirtumas tarp to, kas gali ir negali būti laikoma neapykantos kalba, yra labai nedidelis. Todėl svarbu tiksliai atskirti neapykantos kalbą nuo kitų įžeidžiančio pobūdžio, nepopuliarių ar ekstremalių požiūrių ar pareiškimų. Pavyzdžiui, teiginys gali prieštarauti daugumos nuomonei, atrodyti įžeidžiantis ir kupinas neapykantos, tačiau juo neapykanta ar prievarta iš tikrųjų neskatinama.
Neapykantos kalba ir saviraiškos laisvė
Neapykantos kalba nesuderinama su pagrindinėms demokratinės visuomenės vertybėms. Tokios kalbos skatina ar pateisina netoleranciją tam tikrų žmonių atžvilgiu, remiantis idėja, kad į šiuos žmones dėl tam tikrų požymių reikėtų žvelgti ne taip palankiai. Todėl neapykantos kalbos saviraiškos laisvė negina – tokia kalba yra nusikaltimas, kuriam galima teisėtai užkirsti kelią arba už kurį turi būti baudžiama.
Apie šį skyrių
Šiame Gido skyriuje sužinosite apie saviraiškos formas, kurios gali būti laikomos neapykantos kalba, apie galimą skirti atsakomybę už neapykantos kalbą ir kaip pasiskųsti dėl neapykantos kalbos.