Socialinė ir psichologinė pagalba

Lietuvos teisinė sistema įtvirtinta valstybės finansuojamą psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms. Kai kurias paslaugas teikia savivaldybių administracijos bei nevyriausybinės organizacijos.

Smurto artimoje aplinkoje aukos turi teisę gauti valstybės apmokamą pagalbą (socialines paslaugas, psichologinę ir teisinę pagalbą), kad galėtų saugiai palikti smurtinius santykius.

Teikiant finansavimą smurto artimoje aplinkoje aukų pagalbai valstybė pripažįsta, kad aukoms reikia ir jos turi teisę į pagalbą, kuri reikalinga pasitraukti iš galios ir kontrolės santykių, kurie susiję su smurtu artimoje aplinkoje. Teisinė pagalba aukoms reikalinga ruošiant ir teikiant prašymus dėl apsaugos priemonių, padedant baudžiamajame procese ir civiliniame procese, kai sprendžiamos bylos dėl skyrybų, tėvų valdžios vaikui, bendro turto pasidalijimo.

Kokia pagalbą gali gauti auka?

Aukos, kurios neturi kur apsistoti, gali laikinai apsistoti krizių centruose. Krizių centrai egzistuoja beveik visose savivaldybėse. Apnakvindinimo paslaugos įprastai teikiamos iki 7 dienų. Esant poreikiu asmuo gali gyventi krizių centre iki 12 mėnesių.

Smurto artimoje aplinkoje aukos taip pat gali gauti metodinę pagalbą, konsultacijas, emocinę ir psichologinę paramą bei informaciją apie baudžiamąjį procesą susisiekus su specializuotu pagalbos centru, kurį administruoja NVO.

Kaip gauti pagalbą

Siekiant gauti socialinę pagalbą, smurto artimoje aplinkoje auka turėtų kreiptis į socialinius darbuotojus savo savivaldybėje arba į bet kurią NVO, kuri teikia tokias paslaugas. Smurto auka turi teisę pasirinkti socialinės pagalbos teikėją. Smurto auka neprivalo pateikti skundo prieš smurtautoją ar bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis baudžiamajame procese, kad galėtų gauti valstybės apmokamą pagalbą.

Jeigu atsisakoma smurto artimoje aplinkoje aukai suteikti pagalbą, toks socialinių darbuotojų sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kokie gali būti žmogaus teisių pažeidimai?

Valstybės galimybė ar nesugebėjimas suteikti pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į tinkamo atsako į smurto standartą. Tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė atsisako suteikti valstybės finansuojamą pagalbą aukai be teisėto pagrindo, tai gali pažeisti žmogaus teises.

Teisė į gyvybę, draudimas kankinti, nežmoniškai ar žeminančiai elgtis ir teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą

Valstybės nesugebėjimas suteikti pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms tam tikrais atvejais gali lemti teisės į gyvybę, draudimo kankinti, nežmoniškai ar žeminančiai elgtis ir teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimą.

Draudimas diskriminuoti

Smurtas artimoje aplinkoje laikomas diskriminacijos prieš moteris forma, nes dažniausiai aukomis tampa moterys. Jei valstybė (šiuo atveju – atsakingos institucijos) neužtikrina tinkamo atsako ir nesuteikia pagalbos smurto artimoje aplinkoje aukoms, tai gali lemti draudimo diskriminuoti pažeidimą, kartu su teisės į gyvybę, draudimo kankinti, nežmoniškai ar žeminančiai elgtis ir teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimais.

Šis puslapius naudoja "sausainiukus" (angl. cookies). Sužinokite daugiau.

×